„Nė vienas iš mūsų nėra šeimininkas ar pagrindinis aktorius, demonstruojantis savo gabumus, nes vienintelis tikrasis veikėjas yra Viešpats, kuris aukoja save už mus. Visi esame tarnai, pašaukti džiaugsmingai ir nuolankiai švęsti dieviškuosius slėpinius,“ – tarnystės prie altoriaus esmę pabrėžė L. Virbalas.
Jis priminė: „Diakonas yra kviečiamas nešti Evangeliją ne tik žodžiais, bet ir darbais – būti gyvu tarnystės pavyzdžiu. Tavo gyvenimas jau dabar yra šios tarnystės ženklas – gyveni pagal ignacišką dvasingumą, kuris kviečia „visur ieškoti Dievo ir jį atrasti“, mokyti kitus, ypač jaunimą, atpažinti Dievo veikimą kasdienybėje ir į tai atsiliepti. Tai – didžiulė dovana, kurią dabar esi pašauktas dalintis dar plačiau.“
Galiausiai, kalbėjo L. Virbalas, diakono misija – nešti Kristaus šviesą, būti vilties žmogumi, kuris gyvena ne dėl savęs, bet dėl Dievo ir žmonių, ypač tų, kurie apleisti, vieniši, nusivylę: „Viešpats šiandien kviečia mus tapti Jo rankomis, Jo balsu, Jo širdimi.“ Arkivyskupas taip pat priminė Manto, kaip jėzuito, misiją – būti žmogumi, einančiu su kitais, būti paribiuose – ten, kur skauda, kur kyla klausimų, kur reikia vilties.
Šv. Mišių pabaigoje Mantas paliudijo, kad suvokia, jog diakono tarnystė – tai dovana ir malonė, kurią jis gavo iš begalinio Dievo gailestingumo ir meilės. Šios dovanos jis niekaip nenusipelnė ir neužsitarnavo, bet su dideliu dėkingumu ją priima. Mantas jautriai dėkojo visiems, lydėjusiems jį pašaukimo kelionėje ir padėjusiems pasiruošti svarbiai diakonystės tarnystei.
Drauge su visa jėzuitų bičiulių bendruomene arkivyskupo Liongino Virbalo žodžiais linkime naujajam diakonui Mantui gausių šv. Dvasios dovanų: „Brangus Mantai, šiandien Bažnyčia tau sako: „Eik su Šventosios Dvasios jėga!“ Tegul Šventoji Dvasia veda tave kiekviename žingsnyje, suteikia išminties, drąsos ir meilės, kad būtum tikras Kristaus tarnas pasaulyje!“