Lojoteka ir jėzuitai: tarp tradicijos ir modernumo

Diskusijos „Jėzuitų veikimo būdas XX ir XXI a.: tarp tradicijos ir modernumo“ dalyviai – VU Istorijos fakulteto prof. Arūnas Streikus, vertėja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ir jėzuitai t. Eugenijus Puzynia, SJ, ir t. Antanas Saulaitis, SJ, drauge su moderatoriumi istoriku dr. Liudu Jovaiša – peržvelgė pokario ir sovietmečio jėzuitų indėlį į dvasinio, intelektinio, net techninio, gyvenimo pažangą.

Prof. Arūnas Streikus pirmiausia išryškino inovatyvų ugdymą tarpukario Kauno jėzuitų gimnazijoje: „Kokia tuo metu gimnazija Lietuvoje galėjo pasigirti turinti savo gamtos muziejų, kino teatrą su filmoteka, orkestrą, į kurio koncertus ateinama iš viso miesto?“ Istorikas atkreipė dėmesį į Vokietijos jėzuitų, ypač t. Johano Kippo, pastangas padėti atsikurti Lietuvos jėzuitus ir kitokį požiūrį į ugdymo ir bendruomeniškumo svarbą.

Profesoriaus teigimu, kita sritis, kurioje jėzuitai buvo itin inovatoriški – tai pasauliečiams vedamos dvasinės pratybos, t. y. reguliaraus dvasinio gyvenimo ugdymas, kurio poveikis visuomenei sunkiai išmatuojamas. Jis pacitavo 1938 metais Stasio Šalkauskio straipsnio apie t. Kippą ištrauką, kurioje atsispindi jėzuitų dvasingumo ir veikimo būdas: „Nežinia, ar Kaune kurioje nors kitoje bažnyčioje tiek klausoma išpažinčių, tiek dalijama šventos Komunijos, tiek intensyviai bažnyčia panaudojama šventadieniais, su tokiu pietizmu meldžiamasi, kaip jėzuitų bažnyčioje. <...> Inteligentus čion patraukdavo aukštas intelektualinis, moralinis ir religinis tėvų jėzuitų lygis ir, be kita ko, tai, kad čia nebuvo primityvių giedojimų, nustojusių savo pirmykščio iškilmingumo ir virtusių neskoningais, skaudžiais nekultūringų žmonių rėkavimais“.

T. Antanas Saulaitis vardijo daugybę išeivijos jėzuitų, apaštalavusių Brazilijoje, Urugvajuje ir JAV, veiklos sričių: Algimanto Kezio, vėliau palikusio Jėzaus Draugiją, įnašą į knygų leidybą, jo įsteigtą leidyklą, Lietuvių fotoarchyvą, Lietuvių meno galeriją, Jono Giedrio Urugvajuje platintas plokšteles su lietuviška muzika, kompozitoriaus Bruno Markaičio muzikinį paveldą, JAV esantį Pasaulio lietuvių archyvą, 1957 metais patekusį į jėzuitų globą, taip pat 1920 metais pradėtą kurti Muzikologijos archyvą, kurį JAV buvo priglaudę tėvai jėzuitai. Tuo metu leidžiamas žurnalas „Misijos“ atspindėjo platesnį krikščionišką Bažnyčios matymą.

Žvelgdama į dabarties jėzuitų apaštalinę veiklą, Vilniaus jėzuitų gimnazijos alumnė dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, pabrėžė, kad per jėzuitišką ugdymą ir švietimą aiškiai atpažįstama jėzuitų tapatybė. Ji pradėjo mokytis pirmaisiais gimnazijos įsikūrimo metais, kai daug kas buvo paremta entuziazmu. Nepaisant to, jėzuitiškas ugdymo būdas, formavęs ją, kaip asmenybę, buvo jai labai tinkamas. Pasak Gailiūtės-Bernotienės, t. Liongino Virbalo parengtos dvasinių pratybų knygelės „Eik į savo kambarėlį“ ir visur paplitusios pasauliečiams vedamos kasdienės dvasinės pratybos rodo, kas yra tikroji tradicija.