Lapkričio 1 d., per Visų Šventųjų iškilmę, Donatui Kuzmickui SJ arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ suteikė kunigystės šventimus.
Į Vilniaus šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčią susirinkę jėzuitų ir Donato bičiuliai, Šv. Kazimiero bendruomenės nariai meldė būsimajam kunigui Visų šventųjų užtarimo. Provincijolas t. Thomas Hollweck SJ susirinkusiesiems pristatė Donatą, jo tikėjimo kelionę ir patvirtino, kad kandidatas pasiruošęs gauti kunigystės šventimus. Šv. Mišias koncelebravo gausi jėzuitų bendruomenė: socijus t. Jan Roser SJ, t. Janis Melnikovs SJ iš Latvijos, t. Lukas Kraus SJ iš Švedijos, t. Pascal Meyer SJ iš Šveicarijos, lietuviai jėzuitai ir Donato bičiuliai kunigai. Visų šventųjų litaniją jautriai giedojo t. Eugenijus Puzynia SJ.
Liturgiją praturtino provincijos scholastikai, tą savaitę susirinkę į studijuojančių jėzuitų ugdymo susitikimą Vilniuje. Į kunigišką rūbą įvilko t. Mindaugas Malinauskas SJ, dvasinis palydėtojas, reikšmingai prisidėjęs prie Donato pašaukimo. Giesmėmis liturgiją papuošė ir širdis aukšyn kėlė choras „Exaudi“, vadovaujamas Vilimo Norkūno.
BŪTI SU JĖZUMI
Arkivyskupas Lionginas Virbalas, pasveikinęs susirinkusiuosius, pasidalijo trimis kunigui svarbiomis užduotimis: būti su Jėzumi, būti su žmonėmis, aukoti ir aukotis.
Jis pabrėžė: „Pirmiausia ne ką nors darome dėl Jėzaus, bet būname su Juo, vis giliau ir artimiau bendraudami, leisdami, kad Jo žodis ir meilė vis labiau mus apimtų. Iš šio buvimo su Jėzumi semiamės jėgų savo misijai – nešti Gerąją naujieną mūsų laikų žmonėms. Kunigas nekalba savo dalykų, nedėsto savo išradimų ir nesiekia suburti savo gerbėjų. Jis moko Kristaus vardu, perduoda Jo žinią ir tiesą. <...> Šiandien kaip niekada svarbu ne vien parodyti prieš ką krikščionys kovoja, bet atskleisti, už ką jie yra, ką brangina, kuo gyvena.“
BŪTI SU ŽMONĖMIS
Pristatydamas kunigiškąją misiją – būti su žmonėmis, – L. Virbalas prisiminė, kaip kažkada teko laidoti garbingo amžiaus kunigą, kuris prašė būti palaidotas šalia eilinių parapijiečių, kad ir po mirties būtų su žmonėmis: „Kunigystė – ne sau, ne dėl savęs, o dėl kitų. Dėl savęs niekam nereikia būti kunigu. <...> Kunigystės galia – tarnavimo galia: kad kitiems būtų daugiau vilties, džiaugsmo, amžinybės perspektyvos. Pasaulyje neturime statyti tvirtovių su pylimais ir apsauginiais grioviais, už kurių saugiai jaustumės, o būti „išeinančia Bažnyčia“, kaip dažnai kartoja popiežius Pranciškus.“
AUKOTI IR AUKOTIS
Nors, arkivyskupo teigimu, kunigą labiausiai tapatiname su Eucharistijos šventimu ir Sutaikinimo sakramento teikimu, tačiau jis klausia, ar jo misija nėra gilesnė: „Ar Jėzaus įgaliojimas nereiškia ir kvietimo sekti Jo kenoze, kuri apima savęs atsižadėjimą, savęs „ištuštinimą“ (ką ir reiškia žodis „kenozė“ graikų kalba), savęs dovanojimą?“ L. Virbalas, primindamas visus šventuosius, peržvelgė Dievui atsidavusius ir gyvybe už tai sumokėjusius jėzuitus: šv. Pranciškų Ksaverą, keliavusį pas kitų kultūrų žmones ir sugebėjusį juo užkalbinti, mokyti ir krikštyti; Lietuvos jėzuitų tėvus ir brolius, „kurie savo gyvenimu ir mirtimi paliudijo atsidavimą Dievui ir žmonėms“, tarp jų t. Benediktą Andrušką, žuvusį Rusijos kalėjime, t. Joną Danylą, t. Joną Lauriūną ir kitus.
Baigdamas homiliją, arkivyskupas pasidžiaugė: „Kunigo šventimai Jėzaus Draugijai yra šventė. Tikiu, kad džiaugiasi visa Bažnyčia, kurios narius šiandien atmename švęsdami Visų šventųjų iškilmę. Meldžiamės už naująjį kunigą. Linkime, kad patyręs išganymo džiaugsmą jis papildytų gretas tų, kurie nori Kristaus jausmus paversti savais, nešti Jo išganymą ir nebijodamas sunkumų nei savo silpnumo pasišvęsti Dievui ir žmonėms.“
DONATO KUZMICKO PAŠAUKIMO KELIONĖ
Donatas Kuzmickas studijavo elektros inžineriją, dirbo baldų gamintoju ir elektriku. Į Jėzaus Draugiją įstojo 2016 m., naujokyno laikotarpį praleido Niurnberge. Po filosofijos studijų Miunchene dirbo tikybos mokytoju Kauno jėzuitų gimnazijoje. Baigė teologijos studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. 2024 m. balandžio 2 d. Romoje gavo diakonystės šventimus. Nuo 2024 m. rudens darbuojasi Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionu.
Peržvelgdamas savo pašaukimo pradžią, Donatas pamena: „Kartą, surinkinėdamas baldus pas vieną moterį, vardu Leonora, išgirdau gerąją naujieną, kad tikroji Meilė yra Jėzus Kristus. Esu labai dėkingas Viešpačiui, kad leido mums susipažinti. Jos liudijimas paskatino pradėti labiau domėtis Jėzumi (man tada buvo apie 20 metų).“
Į kunigystę Donatas žvelgia kaip į Dievo dovanotą malonę: „Žmonės kartais klausdavo, ar esu pasirengęs kunigystės šventimams, ar nebaisu žengti tokį žingsnį ir pan. Apie šį sprendimą mąsčiau jau apie 10 metų, per tą laiką perėjau visokių etapų, tačiau, kad ir kaip sunku būdavo, niekada rimtai nesudvejojau dėl kunigystės pašaukimo. Ir tai ne mano nuopelnas, bet malonė, kuri duota.“
Daugiau kunigystės šventimų nuotraukų galite rasti jėzuitų feisbuke-->