Bona (KNA). „Apie kunigų psichines ligas ar perdegimą dažnai išvis nekalbama“, – teigia jėzuitas Eckhardas Frickas, dirbantis Miuncheno Psichosomatinės medicinos ir psichoterapijos klinikoje. „Dėl socialinės padėties į kunigą dažnai žvelgiama kaip į žmogų, kuris padeda kitiems ir pats yra ganėtinai stiprus, tačiau už fasadinės pusės ilgai gali būti slepiami psichosomatiniai sutrikimai, pavyzdžiui, silpnumo priepuoliai prie altoriaus arba priklausomybės“, – teigia antropologijos profesorius, duodamas interviu Vokietijos katalikų portalui katholisch.de.
Kunigams neretai sudėtinga patiems ieškoti pagalbos, tačiau paskutiniaisiais metais vis labiau suvokiama, kad ir kunigai bei sielovados darbuotojai gali patekti į situacijas, nuo kurių reikia tam tikram laikui atsitraukti. E. Frickas paminėjo Miunsteršvarcache (Vokietijoje) įsikūrusius rekolekcijų namus, siūlančius kunigams, diakonams, vienuoliams bei Bažnyčios darbuotojams įvairias temines programas ir galimybę atgauti fizines, psichines ir dvasines jėgas.
2015 metais jėzuitas drauge su mokslininkų grupe pristatė tyrimą „Rūpestis sielovadininkais“ („Sorge für die Seelsorgenden“), kuriame tyrė reikalavimus, keliamus sielovadininko tarnystei. E. Fricko teigimu, situacija per tą laiką labai pasikeitė: „Ypač ryškiai iškilo seksualinio išnaudojimo skandalų banga su visomis savo pasekmėmis. Tuo metu mes irgi daug supratome, bet ne tiek, kiek dabar.“ Kartojant tyrimą, reiktų atsižvelgti į 2014–2018 m. Vokietijos Vyskupų konferencijos pavedimu atlikto tyrimo rezultatus. Tai buvo bendras Manheimo, Heidelbergo ir Gyseno universitetų mokslininkų darbas, išnagrinėtos 1946–2014 metų asmeninės bylos, o Vokietijoje nustatytos 3 677 seksualinės prievartos aukos, nukentėjusios nuo 1 670 kunigų ir vienuolių.
E. Frickas pastebi, kad apskritai menksta „praeityje turėtas aukštas kunigų socialinis statusas“. Susidūrę su didele įtampa, kunigai galėtų sau padėti, pasidalydami savo rūpesčiais su kitais. Nereiktų daryti klaidos ir „viską suversti individualiam asmeniui, nes kai kada reikia ir sisteminio požiūrio“, sako E. Frickas, siūlydamas kai kada atidžiai pasižiūrėti, kurioje institucijos vietoje kyla įtampa.
