Ir ne vienus metus po to vasarą vykdavo MAGIS projektas. Stengdavomės organizuoti renginį vis naujai ir kūrybiškai, kad būtų įdomus ir aktualus jaunam žmogui. Ieškodami daugiau ir siekdami giliau, su dalimi komandos atsidūrėme pasauliniame MAGIS renginyje – kitokios patirtys ir naujos pažintys sužadino giliai buvusius troškimus, tad po kelerių metų jau patys organizavome pasauliniam MAGIS renginiui skirtą unikalų eksperimentą. Vėl atrodė, kad čia bus pabaiga mano kelionės su MAGIS veikla.
Bet Dievas akivaizdžiai turėjo kitą planą, nes buvau pakviesta prisidėti prie atsinaujinusios komandos. Išsyk pamiršau visas planuotas pabaigas ir dar kartą beatodairiškai nėriau į kūrybą. Šįkart kelionė vis dar tęsiasi ir viliuosi, kad nepaliaus džiuginti atradimais – žmonių, veiklų, vietų ir kitų staigmenų, apie kurias dar net neteko susimąstyti.
MAGIS man yra kūrybos laukas, kur kiekvienas, atsiliepęs į kvietimą tapti komandos dalimi, gali kurti ir įgyvendinti svajonę, pakviesdamas prisidėti kitus jaunus žmones ir drauge keliauti per dar nepatirtus ir nesuplanuotus įvykius.
MAGIS man neabejotinai siejasi su naujomis pažintimis, be to, yra puiki nuolankumo mokykla priimti kitą, kurio kasdienybės rutinoje net nepastebėtum.
MAGIS mane moko nenuleisti rankų susiduriant su iššūkiais ir kūrybiškai spręsti kilusias problemas.
O svarbiausia – MAGIS man yra pasitikėjimo Dievu kelias, kurį kiekvienas einame kasdien apsispręsdami vis iš naujo. Ir nors būna dienų, kai murmėjimas apie nuovargį, išeikvotą laiką bei įvairius iššūkius MAGIS kelyje ima viršų, primenu sau, kad tai, ką drauge su komanda esu padariusi MAGIS projekto bei visų su juo susiduriančių žmonių labui, nenuginčijamai yra Dievo dovana.