Sausio 22 d. Salvadoro kunigas Rutilio Grandė, SJ, bus paskelbtas palaimintuoju. Jėzuitas Martinas Maieris teigia, kad tai – svarbus ženklas visai Salvadoro tautai. Šia proga jis davė interviu Vokietijos katalikų radijui DOMRADIO.DE.
DOMRADIO.DE: Jūs ilgai gyvenote Salvadore ir žinote Rutilio Grandės istoriją. Ką jums reiškia jo beatifikacija?
T. Martin Maier, SJ: Aš labai džiaugiuosi Rutilio Grandės ir jo palydovų beatifikacija. O Salvadorui ir vietos Bažnyčiai tai didelė šventė, nes reiškia pripažinimą, kad Rutilio Grandė buvo kunigo pavyzdys, kad jis yra kankinys ir savo gyvenimą atidavė sekdamas Kristumi, siekdamas teisingumo ir gindamas vargšų teises.
Tuo metu Salvadore buvo prasidėję dideli Bažnyčios pokyčiai. Agilareso parapijoje jis bandė įgyvendinti Medeljino vyskupų konferencijos 1968 m. priimtus sprendimus, kuriuose Lotynų Amerikos Bažnyčia pasisakė už „pirmenybę vargšams“. <...>
DOMRADIO.DE: Rutilio Grandė pasaulyje mažiau žinomas nei šventasis Oscaras Romero, Salvadoro arkivyskupas, nušautas 1980 m. per šv. Mišias, nes nepasidavė šalies galingiesiems. Tačiau be Rutilio Grandės neįmanoma suprasti Romero. Kodėl?
Maier: Rutilio Grandės ir jo palydovų nužudymas buvo lūžis arkivyskupo Oscaro Romero gyvenime. Ilgą laiką jis buvo veikiau konservatyvus vyskupas, norėjęs, kad Bažnyčia nesikištų į socialinius konfliktus. Jie vienas kitą pažinojo, tačiau Romero gana kritiškai žvelgė į Rutilio Grandės sielovadą Agilarese. Tačiau kai 1977 m. kovo 12 d. Grandė buvo nužudytas, ir Oscaras Romero, neseniai paskirtas Salvadoro arkivyskupu, stovėjo prie jo ir jo palydovų kūnų, kažkas apsivertė jo gyvenime. „Rutilio man atvėrė akis“, – sakė jis vėliau. –„Jeigu jie jį nužudė už tai, ką jis darė, aš irgi turiu eiti tuo pačiu keliu.“
Kai kurie šiandien kalba apie Romero atsivertimą, kurį pažadino žmogžudystė. O liaudies tradicijoje įžvelgiamas netgi „Dievo stebuklas“, lėmęs, kad Romero tapo pranašišku neturtingųjų gynėju.
