Jaunimo palydėjimas – kvietimas į kelionę

APSISPRENDIMAS

Prisimenu vieno jėzuito pasakojimą apie mėlynąjį banginį ir triušį: „Kai šuoliuodamas mišku triušis netikėtai sutinka didžiulį banginį, kurį laiką nustebęs žvelgia į jį ir niekaip negali atsistebėti, ką šis didelis gyvis veikia miške. – Ar tu neturėtum būti vandenyne? – klausia triušis. – Taip, turėčiau, – atsako banginis.“ Šio pasakojimo esmė ta, kad dažnai jaunas žmogus neįveikia savo neryžtingumo ar tiesiog negeba tinkamai pasirinkti. Bėda ta, kad gyvenime esame linkę įgyvendinti mūsų pačių ar kitų klaidingus sprendimus. Šiuo atveju vėl puikiai tinka Tomo Mertono žodžiai, kad dabartiniais laikais tik būdami tvirti kaip rupūs grūdai galime išlikti pakankamai atsparūs, kad apsaugotume save nuo abejingumo, nevilties, depresijos, kuri skverbiasi į mūsų gyvenimus. O juk čia gvildenami labai svarbūs, esminiai klausimai! Tad dvasinis palydėtojas padės atpažinti Dievo ženklus jūsų gyvenime ir atsiliepti į jums skirtą kvietimą, kaip unikalų pašaukimą kiekvienam, nes mūsų gyvenimas nėra atsitiktinumas. Jeigu atsiliepiu į Dievo kvietimą, jame ir atrandu prasmę, pilnatvę bei savo pašaukimą.

TAPATYBĖ

Kitas labai svarbus dalykas jaunam žmogui yra lytinė tapatybė. <...> Šių dienų pasaulis tarsi siūlo naują žmogų be lyties, be tikslo, savo malonumui egzistuojantį individą. Dėl to labai dažnai jaunas žmogus pasimeta, nes tokiame požiūryje neranda konkretumo. Tikintis žmogus visada ieškos prigimtinio pašaukimo, dėl to ne tik apie tai turime kalbėti, bet ir padėti pasimetusiam šių pasirinkimų platybėse.

Kitas klausimas, dėl kurio jaunas žmogus sielojasi, – kaip atrasti sau tinkamą žmogų į vyrus ar žmonas. Juk tokie dideli reikalavimai keliami sutuoktiniams, santuoka įpareigoja aukotis dėl kito ir dėl vaikų! Neteisingas meilės supratimas, pabrėžiantis tik aistrą ir jausmus, klaidina jaunus žmones ir neleidžia jiems pasirinkti tinkamai. Kai dar tik pradėjau kunigo tarnystę, su jaunimu juokaudami subūrėme Šv. Emilijos grupelę vienišoms merginoms melstis už tinkamus vyrus. Vėliau daug nuoširdžiau ėmiau melstis šventajai Emilijai, nes puikiai žinau, kaip nelengva likti ištikimam meilėje bei savo pasirinkimui. Tad ieškodami meilės, nepamirškite šventųjų.

Kardinolas Karolis Voityla, būsimasis šventasis popiežius Jonas Paulius II, savo knygoje „Meilė ir atsakomybė“ rašė, kad žmogus nėra atskiras ar autonomiškas, jis gyvena ir save atranda santykyje. Todėl labai dažnai palydėdamas jaunus žmones primenu, kad nebijotų ieškoti atsakymo, kokia yra jų tapatybė, šiuo atveju – mąstyti apie motinystę ir tėvystę. Dabar net baugu merginoms kalbėti apie motinystę, nes jos samprata iškreipta, gąsdinanti ir žeminanti moteris. O juk motinystė moters tapatybėje yra esminė! Žinoma, nereikia moters sumenkinti tik iki biologinės prokreacijos objekto. Tačiau žmogaus esybė yra suprantama kaip paties Dievo kūryba, tad kūniška meilė turi kilti iš atviros mylinčios širdies ir būti vaisinga bei praturtinanti. Vyro ir moters meilė iš esmės yra gyvenimas dėl kito, vardan kito. Abiem atvejais tai yra žmogaus atsigręžimas į Dievą, kad ir vyras, ir moteris pažintų Dievą kaip švelnumo kupiną Kūrėją, kaip Atpirkėją, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn 3, 16).

Eugenijus Markovas, SJ, „Jaunimo palydėjimas – kvietimas į kelionę, „Laiškai bičiuliams“, 2021 m. pavasaris–vasara, www.jezuitai.lt/apie-mus/zurnalas-laiskai-biciuliams