1 / 1

Jaunimo palydėjimas – kvietimas į kelionę

Ištrauka iš t. E. Markovo, SJ, straipsnio „Jaunimo palydėjimas – kvietimas į kelionę“

„Laiškai bičiuliams“, 2021 m. pavasaris–vasara

TIKĖJIMAS

Savo Dvasinių pratybų pradžioje <...> šv. Ignacas Lojola [sako]: kad ir kokiu nuodėmingu save laikytų žmogus, itin svarbu suprasti, jog Dievas vis tiek jį myli, trokšta išgelbėti ir patraukti savo pusėn. Tada žmogus gali patirti begalinę Dievo meilę, priimti savo Kūrėją kaip gelbėtoją ir nuspręsti jam tarnauti negailėdamas jėgų ir savo laisvės. Galime teigti, kad tikintį žmogų labiausiai formuoja Kristaus asmuo. Jo pažinimas kiekvieną veda į gilesnę meilę Dievui ir žmogui. Dauguma šventų moterų ir vyrų šią tiesą suprato gana anksti, todėl galėjo pasinaudoti dovanomis, kuriomis tobula ir nesavanaudiška Dievo meilė pripildo kiekvieną mūsų širdies kertelę. Ši dieviška meilė turėtų būti atpažįstama kaip troškimas mylėti, ji neatskiriama nuo mūsų žmogiškojo pašaukimo – Dievo pažinimo, dėl to jaunas žmogaus kviečiamas į įžvalgaus palydėjimo kelionę. Pasak Tomo Mertono, meilė yra ypač šventa, nes ji yra Dievo apreiškimas mūsų gyvenimuose.

Deja, šiandienos pasaulis vis labiau mus verčia tai pamiršti. Tikrieji jauno žmogaus interesai yra supaprastinti iki individualumo ir savanaudiškumo – kuo daugiau susikursiu, tuo geriau gyvensiu ir laimingesnis būsiu. Toks požiūris tikrai nepadeda jaunuoliui, dažnai jie apskritai pasilieka ties malonumo, pasitenkinimo, patogumų, gėrėjimosi savimi paieškomis ir niekaip iš šio rato neištrūksta ir nesuvokti savo tikro pašaukimo, kuriuo galėtų papildyti visos žmonijos gėrį. O prisiminkime tai, kad kiekvienas esame pašauktas kilnesniems tikslams ir turime puikią progą tuos tikslus įgyvendinti! Šv. Pranciškus Asyžietis yra sakęs, kad tampame tuo, ką mylime. Mes galėtume pasakyti, kad susitapatiname su tuo, ko siekiame. Tiesa, kilnių tikslų siekti ne visada lengva, bet reikėtų nepasiduoti, juk nelengvi laikai ir gimdo šventuosius! Dažnai jauno žmogaus klausiu: Kas tau yra Kristus? Kaip manai, kur jis tave kviečia? Galbūt – skleisti Jo meilę pasaulyje?

Autorius:

T. Eugenijus Markovas, SJ, į Jėzaus Draugiją įstojo 2004 metais. Kunigu įšventintas 2015 metais Kaune. Baigė filosofijos studijas Miunchene, teologijos studijas – Nairobyje ir Bostone. Nuo 2015 metų dirba Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionu, taip pat yra Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios vicerektorius ir Kauno namų vyresnysis.