1 / 5

Insbrukas – kiekvienas žmogus turi pašaukimą

Tu esi. Net jei pasaulis ir stovi aukštyn kojom.

„Ieškodamas savęs, apversk pasaulį aukštyn kojom ir surask save.“ Šiuo Insbruko „Ateities dirbtuvių“ šūkiu vadovaujasi Laura Meemann. Ji šiuo metu gyvena „Ateities dirbtuvėse“ ir pasakoja, kas jose vyksta.

Ar saulėlydis pajūryje atrodys kaip saulėtekis, jei, esant giedram dangui ir ramiai jūrai, atsistosiu ant rankų? Galbūt. Ar mums nereikėtų daug dažniau stotis ant rankų? Manau, kad taip.

Kai kalnuose savo pasaulį apverčiu aukštyn kojom, viršukalnės nusidriekia tarsi girlianda danguje, kuriame sklando mano pėdos. Stovėti aukštyn kojomis. Mano pasaulis ir mano gyvenimas – aukštyn kojom.

Kartais savo gyvenimą apverčiu aukštyn kojomis pati, o kartais tuo pasirūpina aplinkinis pasaulis. Jis tada tiesiog stovi aukštyn kojom. Yra tiek daug klausimų, kurie vis sukasi mano galvoje, kad aš nebesuprantu, kur yra viršus, o kur apačia. Kur turi krypti mano gyvenimo kelionė ir kur yra mano vieta pasaulyje? Kaip visų mūsų laikmečio krizių ir problemų akivaizdoje mėgautis gyvenimu? Kai kiekviena žinia apie klimato kaitą ir kiekvienas žvilgsnis į Viduržemio jūrą mane visiškai pribaigia ir tik žadina bejėgiškumo ir nevilties jausmą? Kaip tapti pasaulio dalimi, kuris, regis, siekdamas visiško individualizmo, reikalauja savotiško prisitaikymo prie sistemos? O ką, jei aš iš tos sistemos išsiveršiu? Tiek daug klausimų. Ir viskas aukštyn kojom.


Ar saulė dabar kyla ar leidžiasi? Ir apskritai, kuria kryptimi žiūrėti? Juk ji leidžiasi ne toje pačioje pusėje, kurioje teka. Galbūt mums reikėtų retkarčiais pasukti galvą? Ieškodama „Apačios“, kuri mane laikytų, ir „Viršaus“, atviro ir laisvo, atėjau į „Ateities dirbtuves“ Insbruke.

Ko konkrečiai aš ieškau? Nežinau.

Ar čia ką nors rasiu? Man atrodo, taip.

Kas tai bus? Nežinau. Ir tai visiškai normalu.

Yra vietų, kuriose gali kilti ir likti klausimų, jose neprivaloma visada rasti tinkamus atsakymus ir jose yra erdvės bet kokiai temai. Yra vietų, kuriose yra ir bendruomeniškumo, ir atsiskyrimo, buvimo drauge ir vienam, įvairios, triukšmingos veiklos ir ramybės. Yra vietų, kuriose galiu tiesiog būti. Man leidžiama tiesiog būti. Nes aš esu. Tokia, kokia esu. Be išankstinės nuomonės, be klasifikavimo ir vertinimo. Net jeigu mano „Apačia“ šiuo metu yra „viršuje“, o „Viršus“ – „apačioje“. Nesvarbu, ar mano pasaulyje saulė dabar teka, ar leidžiasi, o gal tai keičiasi 10 kartų per dieną. Su visomis paieškomis. Visais klausimais. Su viskuo, kas aš esu. Tokia vieta yra „Ateities dirbtuvės“.

Įrėminta bendra dienotvarke. Šv. Rašto apmąstymais. Bendru valgymu. Malda. Dienos peržvalga. Taip atsiranda laiko kurti ir būti. Kartais tuščio laiko. Laiko klausimams ir laiko atsakymams, laiko problemoms ir laiko sprendimams, laiko, kai viršų galima sukeisti su apačia. Kalnuose, kurie kartais yra tvirtas pagrindas, o kartais girlianda, virš kurių plyti dangus, kuriame kartais galiu pamesti galvą, kartais kojas, o kartais – savo širdį. Kuriame galiu pamesti save. Pamesti, kad vėl atrasčiau save kitur.

Atsirandu savo kambaryje. Krėsle aukštu atlošu su vaizdu į lauką, kuris kviečia mąstyti, skaityti, rašyti, būti. Atrandu save meditacijos kambaryje tyloje arba muzikoje, susitelkusią arba tekančiomis ir skriejančiomis mintimis. Atrandu save kūrybinėse dirbtuvėse tarp įvairių spalvų, kurios išsilieja į tai, ko pati dar nesuprantu. Atrandu save virtuvėje, kuri sieja ir jungia, atveria šeimyniškam bendravimui. Atrandu save lauke. Sode. Ant stogo terasos. Mieste. Priklausomai nuo to, kokio išorinio pasaulio man tuo metu reikia. Ramybė, žmonės, bruzdesys, platus žvilgsnis ir aukšti tikslai iš įvairių perspektyvų. Kartais kaip girlianda, kartais kaip tvirtas pagrindas. Kartais kaip iššūkis. Kartais kaip ilgesio vieta. Atrandu save šalia kitų. Pokalbiuose ir susitikimuose, bendrystėje. Atrandu save Dievo* artumoje. Vis iš naujo. Visose tose vietose, visuose tuose klausimuose. Ar mane lydėtų Dvasia. Ar mano pasaulis tuo metu būtų apvirtęs aukštyn kojom, ar ne. Ar mano saulė kaip tik kiltų, ar leistųsi. Ar savo gyvenime tuo metu įžvelgčiau daugiau sprendimų ar problemų. Ar turėčiau daugiau klausimų ar atsakymų. Ar ir to, ir to vienu metu. Dievas* gyvena tarp viso šito.

Čia yra daug ir vieno, ir kito. Daug tuščių vietų, kurias reikia užpildyti pačiam. Daug erdvės būti.
Tu gali atvykti. Su viskuo arba be nieko. Ką tai reiškia? Kad tai vienas ir tas pats.

Tu gali tiesiog būti. Ir bandyti suprasti tą paslaptį, kuri esi tu.

Kuri esi tu šiame pasaulyje.
Kuri esi tu šiame gyvenime.
Kuri esi tu, kai viskas virsta aukštyn kojom.
Kuri esi tu, kai tu esi.

Laura Meemann

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×