Būti ten, kur yra žmonių. Šį pašaukimą vienokiu ar kitokiu būdu tikriausiai jaučia kiekvienas jėzuitas. Tai iliustruoja Lietuvos jėzuitų istorija po Antrojo pasaulinio karo. Pokarinės sovietinės represijos lėmė, kad laivais per Atlantą į JAV iškeliavo keliasdešimt tūkstančių lietuvių. Pradžioje, jiems dar svetimoje aplinkoje, žmonės ieškojo būdų, kaip savo vaikams galėtų perduoti tai, kas jiems buvo brangiausia: katalikišką tikėjimą ir jų senosios tėvynės kultūrą.
Lietuvių išeivijos centras
Tuometinio Draugijos generolo paraginimu lietuvių jėzuitų centru tapo Čikaga. Tokio sprendimo priežastis buvo visiškai paprasta: čia apsigyveno dauguma emigrantų iš Lietuvos. Ilgainiui Čikaga tapo religiniu ir kultūriniu lietuvių išeivijos gyvenimo centru: čia įsikūrė jėzuitų bendruomenė, netrukus įsteigusi Jaunimo centrą. Jame veikė šeštadieninė lituanistinė mokykla, vyko įvairūs renginiai, buvo leidžiama spauda ir knygos lietuvių kalba.
Kilmė ir kalba – stiprios šaknys
Šiandien Čikagos apylinkėse veikia šešios lietuviškos parapijos. Viena jų – nuo 1988 m. veikianti Pal. Jurgio Matulaičio misija Lemonte, 40 kilometrų į pietvakarius nuo Čikagos. Sielovados poreikis lietuvių kalba čia yra didžiulis, nes net lietuviai, gimę ir augę Amerikoje, Mišias švęsti ir toliau trokšta lietuviškai. Taip pat didžiulis yra ir užklausų skaičius vestuvėms, laidotuvėms, krikštynoms lietuvių kalba. Nemažai bažnyčios lankytojų keliauja valandą ir daugiau iš 80 savivaldybių ir miestelių, esančių 100 km spinduliu, kad galėtų dalyvauti Mišiose lietuvių kalba. Tikintieji renkasi šokiais ir dainomis švęsti tautines šventes, rengia lietuviškus koncertus bei meno parodas, rūpinasi kultūrinio paveldo perdavimu vaikams, kartu su skautais ir ateitininkais vasaros savaites leidžia stovyklose.
Po „Geležinės uždangos“ griūties
Maždaug pusė žmonių, kurie Lemonte pasijuto kaip namuose per tikėjimą, yra atvykę į JAV po 1991 metų. Sugriuvus „Geležinei uždangai“ ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, daug lietuvių Amerikoje įžvelgė geresnio gyvenimo galimybę. Iš viso šiuo metu, manoma, kad JAV gyvena daugiau kaip 650 000 lietuvių. Daugelis iš jų didžiuojasi savo kilme – tai aiškiai matosi iš to, kad kiekvienais metais Pensilvanijoje vykstančios „Lietuvių dienos“ („Lithuanian Days“) JAV yra ilgiausias tradicijas turinti tautinė imigrantų šventė šalyje.
Būti parama lietuviams visame pasaulyje
Jėzuitas, gerai žinantis, kaip jaučiasi lietuvis, gyvenantis Amerikoje, yra tėvas Antanas Saulaitis. Jis užaugo JAV ir daug metų praleido dirbdamas sielovadininku lietuvių parapijose Šiaurės ir Pietų Amerikose. 1991 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, jis grįžo į senąją tėvynę ir šiandien dirba Vilniuje. Kunigui svarbu periodiškai palikti pažįstamą aplinką, kad galėtų būti parama lietuviams visame pasaulyje: „Dalis jėzuito gyvenimo yra daryti ką nors, kas yra kaip misija“. Čia jam pavyzdžiu yra vienas pirmųjų lietuvių jėzuitų, įsikūrusių Amerikoje: tėvas Jonas Bružikas. „Jis nelaukdavo, kol pas jį į bažnyčią ateis žmonės, bet pats važiuodavo lankyti šeimų – turėjo susirašęs adresus trijų tūkstančių lietuvių šeimų, gyvenusių daugiau kaip 120 miestų visoje Brazilijoje.“ Toks pavyzdys, kuris savo laiku įkvėpė t. Saulaitį, šiandien įkvepia ir kitus jėzuitus būti ten, kur yra žmonės.
