Darius Kučinskas (Lietuvos muzikų sąjunga)
Prieš porą metų visai be jokių minėjimų, be koncertų ir net be jokios platesnės žinutės visuomenei praėjo vieno ryškiausių Amerikos lietuvių kompozitoriaus, pianisto, dirigento, jėzuitų kunigo Bruno Markaičio (1922–1998) šimtmetis. Taip pat tyliai prieš metus praslinko ir kompozitoriaus mirties 25-metis. Nebuvo kam jo prisiminti nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kompozitorius praleido didesniąją savo gyvenimo dalį, nei Lietuvoje. Tačiau savo laiku Bruno Markaitis buvo vienas ryškiausių lietuvių kompozitorių Vakaruose, daug geriau žinomas ir dažniau atliekamas ne tik tarp JAV lietuvių, bet ir tarp amerikiečių, o jo muzika buvo skambėjo tiek JAV, tiek Europoje ir net tolimojoje Japonijoje.
Bruno Markaitis gimė 1922 m. liepos 7 d. tuo metu Lenkijos okupuotoje pietryčių Lietuvoje – Valkininkų parapijos Čižiūnų kaime (apie 50 km nuo Vilniaus). Tėvams persikėlus į Kauną, čia Markaitis baigė jėzuitų gimnaziją (1937 m.) ir įstojo į Jėzaus Draugiją. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą išvyko į Europą, kur studijavo teologiją, filosofiją bei muziką Pulacho jėzuitų kolegijoje (Vokietija), po to Romos Grigališkajame universitete ir Heitropo (Heythrop) kolegijoje Oksforde (Didžioji Britanija). Jau po karo, 1948 m., Oksone (Oxon) įšventintas į kunigus, ir po poros metų atvyko į JAV. Čia Markaitis darbavosi sielovadoje, kurį laiką buvo paskirtas Amerikos lietuvių jėzuitų provincijolu. Bet muzikos neapleido ir toliau tęsė muzikos studijas Čikagos De Paulo universitete pas Aleksandrą Čerepniną (fortepijonas) ir Čikagos muzikos kolegijoje pas Bernardą Dieterį (kompozicija).
1958 m. rugpjūčio 30 d. įvyko kompozitoriaus Markaičio debiutas Carnegie Hall – buvo atliktas kantatos Kančios naktis finalas. Vėliau jo kūriniai skambėjo įvairiose Šiaurės ir Pietų Amerikos, Kanados, Europos, Japonijos koncertų salėse. Kompozitorius surengė autorinius koncertus Los Andželo, Čikagos, Baltimorės miestuose. Apie Markaitį palankiai rašė Amerikos spauda. Daug rečiau ir dažniausiai tik perpasakodami amerikiečių straipsnius apie Markaitį rašė ir JAV lietuvių laikraščiai. Markaičio kūryba susilaukė vis platesnio įvertinimo – jo kūriniai apdovanoti ASCAP (Amerikos autorių ir leidėjų asociacija) bei JAV lietuvių bendruomenės konkursų premijomis. Beje, Bruno Markaitis buvo vienas iš dviejų lietuvių kompozitorių (kartu su Vytautu Bacevičiumi), kurie priklausė svarbiausioms JAV kūrėjų organizacijoms – ASCAP ir ISCM (Šiuolaikinės muzikos draugija).
Markaitis daug dėmesio skyrė lietuvių bendruomenės sielovadiniam ugdymui. Jis ilgus metus vedė katalikų radijo laidą, redagavo žurnalą Laiškai lietuviams, taip pat buvo knygos Lietuvos jėzuitai redaktorius bei parašė filosofinių įžvalgų knygą Širdies gelmė.
Dėl sveikatos nuo 1988 m. Bruno Markaitis persikėlė gyventi į Honolulu (Havajai). Ten ir mirė 1998 m. gruodžio 23 d. Palaidotas Čikagoje, lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse.
Bruno Markaičio kūryba apima daugiau nei 100 kompozicijų. Tarp jų – net 18 stambios formos religinių kūrinių – kantatų, oratorijų, mišių, misterijų. Išsiskiria Vietnamo Requiem, simfoninė kantata Vilniaus varpai, Šv. Kazimiero mišios. Bendruomenės mišios (originalus pavadinimas angliškai: Community Mass) atliktos 1967 m. surengtame kompozitoriaus autoriniame koncerte žymiojoje Carnegie Hall salėje Niujorke, diriguojant autoriui. Beveik pusė Markaičio kūrinių yra religinės tematikos. Kiti – sukurti įvairiai atlikėjų sudėčiai ir apimčiai – ne kartą buvo atlikti vedančių Amerikos atlikėjų ir orkestrų žymiausiose koncertų salėse. Tačiau tik keli kūriniai buvo išleisti natomis. Dėl to, mirus kompozitoriui, jie liko asmeniniame kompozitoriaus archyve ir ilgainiui buvo užmiršti. Tai, matyt, ir tapo esmine priežastimi, kodėl šiandien Markaičio muzika yra visiškai neatliekama ir nepažįstama dabartiniam klausytojui.
Pirmas postūmis grąžinant Bruno Markaičio vardą į Lietuvą buvo chorvedžio Roberto Varno parengta knyga Nomen Nescio (lot. – Nežinomas vardas), išleista Klaipėdos universiteto 2007 m. Knygos autorius aprašė svarbiausius Markaičio gyvenimo ir kūrybos etapus, įtraukė amžininkų atsiminimus. Taip pat pirmą kartą buvo paskelbtas visas kompozitoriaus kūrinių sąrašas, tiesa, paties sudarytojo pažymėtas, kad tai vis tik nėra pilnas sąrašas, ir laukiantis tolesnių tyrimų ir kūrinių paieškų. Knygoje taip pat yra patalpintas muzikos įrašų sąvadas, svarbesnių straipsnių apie Markaitį nuorodos ir – svarbiausia – Markaičio kūrinių kompaktinė plokštelė, sudaryta iš archyvinių įrašų.
Prieš keletą metų šių eilučių autoriui lankantis Čikagoje, Žilevičiaus-Kreivėno muzikos archyve, atkreiptas dėmesys į Markaičio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną sėkmingiausių kompozitoriaus opusų. Koncertas sukurtas 1967 m. ir pirmą kartą atliktas 1968 m. kovo 23 d. Baltimorės Lyric teatro salėje (atliko Baltimorės simfoninis orkestras, diriguojamas Elyakium Shapira, fortepijono partiją skambino autorius). Šis kūrinys prikeltas naujam gyvenimui 2021 m. – išleistos natos (partitūra ir orkestro partijos), o 2022 m. – Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą atliktas šio Koncerto įrašas. Solisto partiją atliko pianistas Daumantas Kirilauskas, griežė Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.
Svarbų vaidmenį grąžinant Markaičio vardą į Lietuvos muzikinę-kultūrinę erdvę atliko šiuo metu Lietuvoje muzikologijos daktaro laipsnio siekiantis japonų pianistas Yusuke Ishii. Jo iniciatyva 2024 m. balandžio 28 d. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyko koncertas, skirtas lietuvių išeivijos kompozitoriams – Lietuvių išeivijos kompozitorių panorama. Greta Jono Švedo (JAV) ir Vlado Jakubėno kūrinių pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo ir dvi Markaičio kompozicijos – pjesė fortepijonui Miražas ir Sonata smuikui ir fortepijonui (atliko Andrius Vasiliauskas, fortepijonas, ir Monika Vasiliauskaitė, smuikas).
