Šv. Aloyzo kolegija – tai mokykla, kuriai vadovaujama pagal krikščioniškus principus. Ar ten iš viso būna patyčių?
Viktoria Streicher (9-os klasės moksleivė ir ginčų mediatorė): Patyčios ne visada yra matomos. Jos juk tęsiasi ištisas savaites, mėnesius arba metus, o tai reiškia – nebuvo pastebėtos. Aišku, būna, kad pamatoma, jog iš kai kurių mokinių dažniau šaipomasi nei iš kitų, bet dažniausiai tai vienkartiniai įvykiai, taigi dar nėra patyčios. Manau, kad patyčių problemos pas mus nėra. Dėl savo klasės esu tuo visiškai tikra. Nors galbūt per kovido krizę vykstančias nuotolines pamokas nelabai galima pastebėti, ar iš ko nors nėra tyčiojamasi virtualioje erdvėje.
Scholz: Viktoria paminėjo labai svarbų dalyką: patyčios dažnai vyksta labai subtiliai, ir mes, mokytojai, nieko nepastebime. Mums svarbu, kad mokiniai žinotų, kas yra patyčios, ir kad ilgesnį laiką iš ko nors šaipytis yra negerai. Paprastai būna du arba trys kaltininkai ir tik viena auka. Kai kurie mokiniai būna tik bendrininkai patyčiose, kiti tiesiog nesikiša ir dar yra „drauge kenčiančiųjų“ grupė, kuri mato patyčias ir patys dėl to kenčia. Dažnai būtent jie ir kreipiasi į mūsų kovos su patyčiomis grupę.
Streicher: Mūsų mokykloje yra labai svarbūs bendri pokalbiai. Kartą per savaitę vyksta klasės pasitarimas, kurio metu visi susėdame ratu ir kalbamės, taip pat ir apie konfliktus. Per savaitę galima įmesti į laiškų dėžutę raštelį ir nuspręsti, kokios temos turi būti aptartos klasės pasitarime. Be to, viename pamokų modulyje nagrinėjome, kas yra patyčios ir kaip galima užkirsti joms kelią.
Scholz: Mokiniai patys negali labai daug padaryti, kad užkirstų kelią patyčioms. Bet mokykloje yra paskirti atsakingi asmenys, į kuriuos jie gali kreiptis. Klasės pasitarimas ir kovos su patyčiomis programa Šv. Aloyzo kolegijoje yra skirti smurto prevencijai. Prieš maždaug dešimt metų išaiškėjus piktnaudžiavimo atvejams, pradėjome žiūrėti, kas vyksta ne taip ir kurios struktūros yra neskaidrios, pavyzdžiui, pamatėme, kad mokykloje nebuvo įprasta pateikti skundą.
Kas vyksta konkrečiai, jei išaiškėja, kad mokinys patiria patyčias?
Scholz: Pas mus yra kovos su patyčiomis grupė, kurią sudaro du kolegos, kurie turi papildomą kvalifikaciją būtent šia tema. Jie dirba pagal labai sėkmingą Anglijos modelį pavadinimu „No Blame Approach“, kurio ypatybė yra ta, kad kaltininkai nėra kaltinami. Mes norime patraukti juos į savo pusę ir sustabdyti jų blogą elgesį. Tai ir yra tai, ko nori aukos. Mano patirtis rodo, kad jos ne taip labai nori keršto – to daugiau siekia klasės draugai, kolegos ir tėvai. Kaltininkų paprašius pagalvoti ir pasiūlyti, ką būtų galima pakeisti aukų naudai, dažniausiai tai pavyksta.
