• Akimirka iš 2023-01-03 t. E. Markovo, SJ, ir t. M. Malinausko, SJ, paskutiniųjų įžadų Mišių. V. Sadausko, SJ, nuotr.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas: „Viską priimu su ramybe širdyje”

Naujai paskirtas užsienio lietuvių katalikų sielovados delegatas arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ, planuoja reziduoti Lietuvoje, o diasporos tikinčiuosius lankyti ir gyvai, ir virtualiai. Su kokiomis mintimis, jausmais ir pasiryžimais dvasininkas pradeda savo naująsias pareigas?

Elvyra Kučinskaitė, laikraštis „Draugas“ (2023 m. vasario 25 d., CXIV Nr. 16)

2023 m. sausio 26 dieną Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) plenariniame posėdyje buvo patvirtintas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai. Šiai kilniai misijai įsipareigojo arkivyskupas Lionginas Virbalas. Minima gražia proga – pokalbis su naujuoju delegatu.

Lietuvių katalikų bendruomenė užsienyje džiaugiasi jūsų asmenyje sulaukusi delegato sielovadai. O kaip jaučiatės jūs, Ekscelencija, prisiėmęs šią nelengvą misiją?

Dėl įvairių priežasčių tai nėra paprastas uždavinys, bet kol turiu jėgų, kol įstengiu, esu pasiruošęs pasitarnauti užsienio lietuvių katalikų bendruomenei kiek galėdamas. Turiu sukaupęs įvairios patirties, kontaktų, tikiuosi, tai pravers mums visiems.

Kokius įsipareigojimus tenka palikti?

Nebesu vyskupas ordinaras, tačiau veiklų netrūko – dirbau LVK Liturginėje komisijoje, praėjusį rudenį drauge su vienu IT specialistu baigėme didžiulį darbą – parengėme lietuvišką Valandų liturgijos versiją interneto vartotojams, taip pat programėles „Android” ir „iOS” vartotojams, vedžiau rekolekcijas su dvasiniu palydėjimu, retsykiais teko teikti Sutvirtinimo sakramentą, dalyvauti įvairiose šventėse ir pan. 

Ar užsienyje esančios bendruomenės spėjo sureaguoti į pokytį? Ar jau užmezgė su jumis ryšį?

Gavau daug sveikinimų, esu už juos ir už maldas, už palaikymą labai dėkingas. Stengiuosi užmegzti ryšį su įvairiomis užsienio lietuvių katalikų bendruomenėmis, ten dirbančiais kunigais, taip pat su Kanados lietuvių bendruomene – nuostabiais pasauliečiais, talkinusiais prelatui E. Putrimui, kurie geranoriškai atsiliepė padėdami ir man.

Minėjote darbų pradžią sunkinančias aplinkybes. Kokios jos?

Sunkiausia tai, kad žmogaus, kuris taip nuoširdžiai 20 metų visu tuo rūpinosi, nebėra, taigi nebėra ko paklausti daugybės svarbių dalykų. Liko neperimta labai daug informacijos apie vykusias veiklas, ryšius su parapijomis, lietuviškomis organizacijomis, bendruomenėmis įvairiose šalyse ir žemynuose. Tenka visus tuos dalykus rankiotis po kruopelytę ir bandyti atkurti daugmaž vientisą vaizdą.

Kitas opus klausimas – dažnai atsitinka, kad viena ar kita bendruomenė stokoja kunigo, o kunigai juk siunčiami iš Lietuvos vyskupijų. Bet visi jie Lietuvoje turi savo pradėtus darbus, veiklas parapijose, kartais aptarnauja jų net keletą, taigi tų, kurie gal ir būtų pasirengę šiai misijai, nebuvo ir nėra daug. Užsienio bendruomenės paprastai su šiomis reikmėmis kreipdavosi į prelatą, o jis savo ruožtu – į Lietuvos vyskupų konferenciją. Mačiau, kaip jam buvo sunku šį klausimą spręsti, tekdavo gerokai palaukti, kol dalykai bus suderinti. Prireikė labai daug kantrybės ir rūpesčio. Šis iššūkis, manau, išliks, nes kunigų Lietuvoje, kaip žinia, nedaugėja.

Prelatas E. Putrimas rezidavo Kanadoje. Ar jūs liksite Lietuvoje?

Taip, aš planuoju reziduoti Lietuvoje. Prelatas buvo kilęs iš Kanados, ten ir gyveno. Žinoma, jam buvo lengviau pasiekiamos Kanados, Šiaurės Amerikos lietuvių katalikų bendruomenės, ir tai neabejotinas privalumas. Tačiau specialių patalpų nebuvo, dirbta ten, kur gyventa, taigi man ten kurtis darbo vietą nebūtų prasminga. Žinoma, kai kam gal tokia situacija galėtų kelti šypseną – avelės, štai, Amerikoje, o ganytojas Lietuvoje…

Na, bet juk tos „avelės“ pasklidusios ne tik Amerikoje – ir Europoje, ir kituose žemynuose, situacija po Nepriklausomybės atgavimo gerokai pasikeitė, tikėtina, jūsų rezidavimas čia bus palankesnis šiam regionui…

Taip, permainų gausu. Nors Šiaurės Amerikoje lietuvių tebėra daug, jie labai aktyvūs ir ypač organizuoti. Bet ir Europoje dabar mūsų tautiečių labai daug. Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje skaičiuojame dešimtimis tūkstančių, o po kelis tūkstančius rasit visur, kur tik besit pirštą Europos žemėlapyje. Pasaulio Lietuvių Bendruomenei priklau­so 55 šalių bendruomenės visame pasaulyje. Pakitusi situacija ir Pietų Amerikoje – anksčiau ten diaspora buvo taip pat gausi, labai susitelkusi, veikė daug įvairių organizacijų, buvo vykdoma įvairiausių veiklų, leidžiama lietuviška spauda… Bet tada buvo ir daugiau kunigų. O dabar lietuvių kunigų ten neliko. Na, ir, žinoma, masinė emigracija į tuos kraštus nebevyksta.

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×