• Unsplash nuotr.

Apie žingsnius per advento dykumą

2022 m. gruodžio 4 d. t. Vidmanto Šimkūno, SJ, homilija Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje

Žengiame į antrąjį advento sekmadienį. Mus pasitinka ekscentriškas ir nepatogus Dievo žmogus – Jonas Krikštytojas. Šiandien vienas tų sekmadienių, kai parodomas krikščionybės kontrastas su pasaulio kultūra, net ir ta, kuri nesipurto krikščioniško būdvardžio. Miestų švieselėmis, mugėmis ir puošyba mūsų aplinka jau dabar mums siūlo kalėdines nuotaikas ar bent džiugų laukimą, o radikalas Jonas Krikštytojas veda mus į dykumą.

Visai neromantizuoju dykumos. Ir Biblijoje ji visai ne romantiška. Visai ne tokia, į kurią vykti siūlo kelionių agentūros (viena mano kolegė ką tik keliavo po Saudo Arabijos dykumą, jos kelionė buvo „viskas įskaičiuota“).

Visa išrinktoji tauta ir ne vienas iškilus Biblijos personažas kurį laiką praleido dykumoje: Mozė, Jonas Krikštytojas ir pats Jėzus. Kas yra dykuma, įdomiai svarsto Blaise Pascalis. Jis sako, kad daugelis mūsų didžiąją laiko dalį vis mėginame nukreipti dėmesį nuo esminių klausimų apie Dievą, gyvenimą, prasmę, nuodėmę, mirtį ir malonę. Mums patinka pramogos. O dykuma – tai vieta, kurioje nėra jokių pramogų ir prasiblaškymų, ten turi susidurti su esminiais klausimais.

Kas gi čia? Juk švenčiame adventą, o ne gavėnią su jos dykuma ir atgaila! Tačiau šiandien girdime tą patį – atsiverskite, keiskite gyvenimą, mąstymą, primenybes.

Dykuma mus apnuogina ir suveda į akistatą su savimi, su svarbiais klausimais, nuo kurių paprastai mieliau atsitoliname pramogaudami, prasiblaškydami, užsiimdami veikla...

Dykuma nėra tik biblinis įvaizdis. Ji nėra tokia tolima, kaip gali atrodyti. Į ją patenkame net nenorėdami. Tik pagalvokime, į kokią izoliacijos dykumą mus išvedė pandemijos apribojimai. Ar ne dykuma tampa artimo žmogaus ar mūsų pačių ligos lova, brangaus žmogaus netektis? <...>

Mūsų adventas yra dvejopas keliais požiūriais.

Pirmas tris savaites žvelgiame į ateitį, į Jėzaus garbingą atėjimą laikų pabaigoje.

Nuo gruodžio 16-osios pradedame kalėdinę noveną ir žvelgiame į praeitį, į kuklų Jėzaus atėjimą – gimimą žmonių vaiku Betliejuje.

Šie du advento aspektai išryškinami ir Dievo Žodžio skaitiniuose, jie nuspalvina ir adventinį laukimą. Jie parodo visų krikščionių esminę laukimo būseną – tarp Jėzaus prisikėlimo ir būsimo atėjimo. Mes dažnai meldžiamės „Teateinie tavo karalystė“. Adventas parodo, kad Bažnyčios centre yra Kristus. <...>

Šv. Bernardas sako, kad šalia tų dviejų – praeities ir ateities – Jėzaus atėjimų svarbus ir trečiasis jo atėjimas – dabartyje į krikščionio širdį. Ką tai galėtų reikšti? Ką man konkrečiai galėtų reikšti Jono Krikštytojo kvietimas? Ar šis adventas turės kokį nors, kad ir menkiausią, poveikį mano maldos gyvenimui, meilės darbams, mano laiko, dėmesio akcentams, mano pagarbesnei kalbai ir mintims apie kitus ir save? Kaip atrodys mano Kalėdų laukimas, kokie konkretūs jo ženklai?

Jonas Krikštytojas, nepatogus Dievo žmogus, išėjęs į dykumą šaukia savo žmonėms ir mums, kad pažiūrėtume į save, ir jei sakome, kad norime atsiversti, tai turime ką nors dėl to daryti. Tada gali iškilti kalnas taisytinų dalykų, ir gali būti gundomas nieko nesiimti, vis tiek visko neįveiksi. Juokais sakoma: jie kils nenumaldomas noras ką nors veikti, ką nors keisti, pažiūrėk televizorių ar paskrolink telefoną ir praeis. Bet šitaip nieko nebus, sako knygos „Dievas niekada neužsimerkia“ autorė Regina Brett.

Vienas jos knygos skyrelis pavadintas „Jei abejoji, ženk vieną teisingą žingsnį“. Ji rašo: „Nori numesti svorio – užsisakyk ne skrudintų bulvyčių, o salotų. Nori būti geresnis draugas – paskambink. Trokšti parašyti romaną – prisėsk ir parašyk pirmą pastraipą. Dideli pokyčiai gąsdina, bet ryžtis vienam žingsneliui dažniausiai nesunku. Žingsnis po žingsnio – taip užauginame vaikus, baigiame studijas, parašome knygas ir nuveikiame viską, ko trokšta širdis.“

Koks kitas tavo žingsnis? Klausia Regina Brett ir Jonas Krikštytojas.

Autorius:

T. Vidmantas Šimkūnas, SJ, gimė Alytaus apskrityje 1964 m. Augo 5 vaikų šeimoje. Po 2 metų tarnybos sovietinėje kariuomenėje Šiaurės Kaukaze, 3 metus stojo į kunigų seminariją, KGB vis neleido priimti. 1986 m. įstojo į SJ naujokyną pogrindyje. 1993 m. įšventintas kunigu dirbo didelėje parapijoje Klaipėdoje. Teologijos licenciatą, vėliau (2008 m.) – teologijos daktaro laipsnį įgijo Insbruke. Dėstė kursus „Krikščionybė ir kultūra“, „Medijos ir religija“ VU, VGTU, LMTA. Buvo paskirtas Lietuvos jėzuitų provincijos ekonomu, vėliau provincijolu. Šiuo metu Vilniaus šv. Jonų bažnyčios rektorius ir Centrinės Europos provincijos biuro Vilniuje vadovas.

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×