Mielieji mūsų bičiuliai, rėmėjai, bendradarbiai, žurnalo „Jėzuitai“ skaitytojai,
džiaugiamės galėdami pristatyti jau antrąjį žurnalo numerį. Tikimės, kad jame rasite jums aktualių straipsnių.
Lemtinga Jėzaus Draugijos įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos gyvenimo akimirka – sužeidimas mūšyje prie Pamplonos, įvykęs prieš 500 metų, pakeitė ne tik jo paties gyvenimą, bet išprovokavo rimtus pokyčius Bažnyčioje ir visoje katalikybės istorijoje. Ar panašius pasikeitimus galima patirti šiandien ir į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį mūsų tikėjimo kelionėje, skaitykite straipsniuose „Ignaco ir mūsų atsivertimo akimirka“, „Gyventi kaip pranašui“ bei „Gyventi iš tiesų“. Pastarajame savo įžvalgomis dalijasi t. Aldonas Gudaitis, SJ, o šv. Ignaco dvasinės kelionės istoriją rašinyje „Ispanų mistikos aukso amžiaus pirmeivis: šv. Ignacas Lojola“ išsamiai papildo jo laiškų rinktinės į lietuvių kalbą vertėja Jūratė Micevičiūtė.
Kita svarbi šio numerio tema – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-metis. Kaip žinia, Kronikos leidimu rūpinosi ne tik anuometiniai kunigai jėzuitai Sigitas Tamkevičius bei Jonas Boruta, bet ir seserys vienuolės, tarp kurių – nemažai Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserų. Viena iš Kronikos leidėjų – ses. Bernadeta Mališkaitė, SJE, šiais metais apdovanota Laisvės premija, straipsnyje „Apie tiesą ir laisvę“ apmąsto sąsajas tarp šių svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenimo principų, o ses. Danguolė Gervytė, RA, pasakoja, kaip kilo mintis parengti jaunesniesiems skaitytojams skirtą knygelę, pristatančia LKB Kronikos istoriją.
Apie tai, kaip jėzuitai tęsia savo misiją šiandienos sąlygomis, įtraukdami į ją bendradarbius pasauliečius, skaitykite rašinyje „Pal. Jurgio Matulaičio misija JAV: Dievas nebėra duotybė“. Pokalbis su Kauno šv. Pranciškaus Ksavero rektorate dirbančiais jėzuitais, pavadintas „Esminiai dalykai išlieka“, padės geriau suprasti, kuo išsiskiria sielovada miesto bažnyčioje, bei supažindins su Kauno jėzuitų namų kasdienio gyvenimo ypatumais. Tarptautinės Latvijos jėzuitų bendruomenės nariai šiame žurnalo numeryje pristato vis labiau plėtojamą savo apaštalavimo būdą pasitelkiant medijas.
Į klausimą „Ką man davė MAGIS“, atsako keletas šios jaunimo sielovados programos dalyvių, o Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus specialistė Liauda Mažeikienė savo pasakojimu žurnale paliudija tai, kokios galimybės jai atsivėrė, ignaciškąjį kelią atpažinus kaip savo gyvenimo kryptį.
Jūratė Grabytė, žurnalo „Jėzuitai“ redaktorė
Naudinga informacija
Žurnalai ir laikraščiai
Žurnalas „Jėzuitai“, leidžiamas rėmėjų lėšomis tris kartus per metus, yra skirtas jėzuitų bičiuliams, rėmėjams, bendradarbiams ir visiems, kuriems įdomi jėzuitų apaštalinė veikla bei ignaciškasis dvasingumas.
Žurnalas yra nemokamai platinamas jėzuitų bažnyčiose ir mokyklose. Dešimtadalį tiražo išsiunčiame paštu ir labai džiaugiamės mūsų ištikimais skaitytojais Kaišiadoryse, Šiluvoje ir kitur.
Dvasingumas
Dvasingumas yra „kelias Dievo link“ – ne kažkas abstraktaus, o tai, kas atgyja kiekviename žmoguje. Ignaciškasis dvasingumas remiasi Dvasinėmis pratybomis, kuriomis šv. Ignacas Lojola troško padėti žmonėms rasti Dievą ir pakreipti savo gyvenimą jo link. Jis buvo įsitikinęs, kad pats Dievas veikia kiekviename žmoguje ir nori nuvesti jį į laisvę, kad šis gebėtų atsakingai rinktis ir spręsti. Ignaciškasis dvasingumas – tai laisvės, įžvalgumo ir apsisprendimo dvasingumas, kurio pagrindinis principas yra augti ir mokytis. Tai – dėkingumo dvasingumas. Ignacas, nepaisant visiško sugniuždymo, visada jautėsi esąs apdovanotas, mylimas Dievo ir išgelbėtas per Jėzų Kristų. Į šią patirtį Ignacas troško dosniai atsiliepti visu savo gyvenimu ir padėti kitiems visame kame ieškoti Dievo ir Jį rasti. Ignaciškasis dvasingumas – tai tarnystės mistika. Dvasinių pratybų tikslas yra ugdyti „žmogų dėl kitų“, atitinkantį Jėzaus gyvenimo modelį.
Jėzaus Draugija
Mes, jėzuitai – „Jėzaus Draugija“ – esame Romos katalikų bažnyčios vyrų vienuolija. Žodis „jėzuitas“ yra kilęs nuo Jėzaus vardo. Būtent taip save ir matome: esame „Jėzaus bendrakeleiviai“, vyrai, gyvenantys draugystėje su Jėzumi Kristumi ir sutikę stoti Jo tarnystėn. Prie savo vardo pridedame trumpinį SJ – „Societas Jesu“, kuris išvertus reiškia „Jėzaus Draugija“.
Nuo 1540 m., Ignacui Lojolai įsteigus ordiną, gyvename ir dirbame tam, kad skelbtume Evangeliją. Mūsų prioritetai yra tarnavimas tikėjimui, teisingumo skatinimas ir įvairių kultūrų ir religijų dialogas. „Ieškoti Dievo ir rasti jį visuose dalykuose“ bei „Viskas didesnei Dievo garbei“ – būtent šie teiginiai geriausiai išreiškia mūsų dvasinę kryptį. Šiuo metu Centrinės Europos jėzuitų provincijoje gyvena ir dirba apie 400 tėvų ir brolių, bendradarbiaujančių su daugeliu kitų, kuriems priimtina mūsų vizija ir vertybės.
Mūsų pagrindinė veikla vyksta šiose srityse:
► ugdymas gimnazijose ir moksliniai tyrimai universitetuose;
► rekolekcijos (dvasinės pratybos), tikėjimo ugdymas ir sielovada jėzuitų bažnyčiose;
► socialinis darbas su pabėgėliais;
► tarptautinis bendradarbiavimas visame pasaulyje ir tarpreliginis dialogas.