Šv. Ignacas Dvasinėse pratybose išskiria penkis „sąžinės tyrimo“ punktus:
-
1 punktas: dėkoti Dievui, mūsų Viešpačiui, už gautas malones.
Dėkoju Viešpačiui už dienos dovanas ir man reikšmingas akimirkas. Už ką šiandien norėčiau ypatingai dėkoti Dievui?
-
2 punktas: prašyti malonės, kad pažintume nuodėmes ir jas atmestume.
Prašau, kad Dievas padėtų pažvelgti į savo silpnumą, sudėtingus mano gyvenimo įvykius ar sunkius santykius su kitais. Rasti jėgų gailėtis ir atsiprašyti – tai irgi dovana.
-
3 punktas: patikrinti sąžinę...
Kokie įvykiai, pokalbiai ar jausmai iškyla atmintyje peržvelgiant dieną? Kas man nešė džiaugsmą? Kas liūdino?
Kokia dienos akimirka ryškiausia?
Kas dieną neatrodė reikšminga, o dabar yra svarbu? Gal kas nors dieną buvo svarbu, o dabar atrodo nereikšminga?
Kada šiandien jaučiau tikrą santykį su kitais?
Kas mane skatino stipriau mylėti, turėti daugiau vilties, labiau pasitikėti savimi, kitais žmonėmis ir Dievu?
-
4 punktas: prašyti Dievo, mūsų Viešpaties, atleidimo už padarytas klaidas.
„Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems“ (Lk 6, 31) – tai Jėzaus nurodymas, kaip esame kviečiame elgtis su kitais. Čia svarbūs du dalykai – atpažinti savo klaidą ir dėl jos gailėtis, pasitikint, kad Dievas man ir kitiems yra gailestingas.
-
5 punktas: padedant jo malonei, ryžtis taisytis.
Ką artimiausiu laiku privalau pataisyti ar išspręsti?
Ką turiu apmąstyti ar padaryti, kokius mažus ar didelius žingsnius žengti, kad tapčiau sąžiningu, atjaučiančiu ir gebančiu įsipareigoti žmogumi?
Kokių dvasinių dovanų prašysiu Kristaus, kad pasikeisčiau ir tapčiau žmogumi, kuris gyvena su kitais ir dėl kitų?
ŠTAI stoviu prieš Tave, mano Viešpatie, tu mane pažįsti, buvai su manimi visą dieną. Neturiu ko slėpti nuo Tavęs.
Ateinu toks, koks esu: pavargęs, patenkintas, sustiprintas, netekęs drąsos, supykęs ar susižavėjęs.
DĖKOJU už šios dienos dovanas. Tu buvai mano džiaugsmuose ir varguose. Atverk mano akis, kad matyčiau Tavo meilės stebuklus.
Prisimenu paguodas, vidines paskatas, kurios mane vedė į gyvenimą. Dėkoju už visą Dievo darbą, kurio liudininku šiandien buvau.
„Šlovink Viešpatį, mano siela, ir neužmiršk, koks jis geras!" (Ps 103)
ATLEISK už tas akimirkas, kai užsisklendžiau nuo paskatų, vedančių mane į gyvenimą, ar pritariau mirties jėgoms.
„Net ten mane vedžios tavo ranka, ir tvirtai laikys tavo dešinė“ (Ps 139)
Su pasitikėjimu puolu į Dievo gailestingumo glėbį.
RYTOJ: diena iš dienos vis labiau suprantu, kaip labai man reikia Tavo malonės, Tavo vedimo. Su pasitikėjimu meldžiu Tavo globos rytojui, Viešpatie. Pavedu Tau visus žmones, kuriuos sutiksiu, visus darbus, kuriuos turėsiu padaryti.
„Viešpatie, neatmesk savo rankų darbo“ (Ps 138)