Per visą jėzuitų veiklos Lietuvoje laiką jų gretose darbavosi daug Lietuvai reikšmingų asmenybių. Plačiajai visuomenei geriausiai žinomi Lietuvos istorijai, kultūrai, švietimui ir mokslui nusipelnę jėzuitai.

Žygimantas Liauksminas (1596–1670) reikšmingas kaip lietuvių muzikologijos pradininkas, parašęs pirmąjį muzikos vadovėlį, taip pat kaip Europoje populiaraus retorikos vadovėlio ir pirmojo Lietuvoje graikų kalbos vadovėlio autorius.

Petras Skarga (1536–1612), pirmasis Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvoje pasižymėjo kaip poleminės teologijos pradininkas, čia išleido savo garsųjį „bestselerį“ „Šventųjų gyvenimai“.

Konstantinas Sirvydas (1578–1631) – lietuvių leksikografijos pradininkas, „Trijų kalbų žodyno“ (lotynų-lenkų-lietuvių) autorius, garsus lietuvių pamokslininkas, išleidęs homilijų rinkinį „Punktai sakymų“.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) Lietuvos jėzuitų vardą išgarsino visoje Europoje, tapdamas vienu žymiausių XVII a. poetų, rašiusių lotyniškai. Buvo vadinamas „Šiaurės Horacijumi“ arba „krikščioniškuoju Horacijumi“, jo eilių rinktinės leistos įvairiuose Europos kraštuose.

Albertas Vijūkas-Kojalavičius (1609–1677) pelnytai laikytinas Lietuvos istorijos tėvu. Parašė pirmąją Lietuvos istoriją, pirmąją krikščionybės Lietuvoje istorijos apžvalgą, sudarė labai vertingą Lietuvos giminių herbyną, tyrinėjo Radvilų giminės istoriją.

Mikalojus Lancicijus (1574–1653) dvasingumo teologijos veikalų ir praktinio dvasinio vadovavimo dėka tapo vienu žinomiausių Europoje Lietuvos jėzuitų. Jo veikalai buvo leidžiami ir perleidžiami įvairiose Europos šalyse dar ilgą laiką po autoriaus mirties. Nepaprasto gyvenimo atminimą ir savo veiklos ženklus Lancicijus paliko Romoje, Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Andriejus Bobolė (1591–1657), kilęs iš Mažosios Lenkijos, studijas pradėjo Braunsbergo jėzuitų kolegijoje, priklausiusioje Lietuvos jėzuitų provincijai. 1611-aisiais, nusprendęs tapti jėzuitu, pasibeldė į Lietuvos provincijos naujokyno Vilniuje prie Šv. Ignaco bažnyčios duris. Vilniuje praleido daugiau nei 20 metų. Iš jų net 12 metų gyveno prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Joje 1622 m. buvo įšventintas kunigu, dirbo pamokslininku, nuodėmklausiu, bažnyčios rektoriumi. Per 1655 m. kilusį Lenkijos ir Lietuvos karą su Maskva kunigas Bobolė kazokų buvo užkluptas Polesės-Janovo apylinkėse. Atsisakęs atsižadėti katalikų tikėjimo, 1657 m. gegužės 16 d. buvo žiauriai nužudytas. 1938 m. Andriejus Bobolė paskelbtas šventuoju. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje saugoma šio šventojo relikvija.

Tomas Žebrauskas (1714–1758) buvo specialių matematikos studijų Lietuvoje pradininkas. Jo rūpesčiu Vilniaus universitete įvestas 2 metų matematikos kursas, pastatyta astronomijos observatorija. Jos veiklą į pasaulines aukštumas pakėlė Martynas Počobutas (1728–1810), kurio rūpesčiu observatorija buvo aprūpinta moderniausia ano meto įranga, leidusia vykdyti svarbius dangaus kūnų stebėjimus ir pirmą kartą Lietuvoje pradėti reguliariai fiksuoti meteorologinius duomenis.

XX amžiuje ypatingą vaidmenį Lietuvos jėzuitų istorijoje suvaidino Benediktas Andruška (1884–1951) – pirmasis po ilgos pertraukos lietuvis jėzuitas, jėzuitų atsikūrimo Lietuvoje iniciatorius, pirmasis naujos Lietuvos provincijos provincijolas, jėzuitų namų Šiauliuose steigėjas, taip pat rašytojas, vertėjas ir kompozitorius (giesmių kūrėjas), miręs sovietų lageryje.

Tarp per Antrąjį pasaulinį karą į Vakarus pasitraukusių jėzuitų minėtini du popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje profesoriai – pasaulinio garso istorikas prof. Paulius Rabikauskas (1920–1998), pasižymėjęs Vilniaus universiteto ir šv. Kazimiero kulto istorijos tyrinėjimais, ir dvasingumo teologijos žinovas Antanas Liuima (1910–2000), taip pat JAV darbavęsis profesionalus kompozitorius Bruno Markaitis (1922–1998).

Pranciškus Masilionis (1902–1980), likęs Lietuvoje, sovietmečiu buvo svarbus katalikų religinio gyvenimo veikėjas. 1947 m. jis įkūrė naują moterų vienuoliją – Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, taip pat inicijavo ir pasauliečius įtraukusį Eucharistijos bičiulių sąjūdį. Jonas Lauriūnas (1924–1991), pasižymėjęs ypatinga erudicija, buvo vienas iš nedaugelio kunigų, sovietmečiu turėjusių autoritetą tarp Lietuvos intelektualų bei kultūrininkų. Beveik visą sovietmetį Lietuvos jėzuitams vadovavo Jonas Danyla (1905–2000), kurio dėka vienuolija ne tik išliko, bet ir atsinaujino. Senieji ir naujieji jėzuitai buvo vieni iš aktyviausių žmogaus teisių gynėjų bei katalikiško pogrindžio organizatorių sovietų Lietuvoje. Svarbiausią, ilgiausiai ir be pertrūkio ėjusį savilaidos leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (1972–1989) redagavo du tėvai jėzuitai. Iš pradžių leidinio rengimui vadovavo Sigitas Tamkevičius (g. 1938), o po jo arešto darbą sėkmingai tęsė Jonas Boruta (g. 1944), studijas baigęs ir vėliau pats dėstęs pogrindžio kunigų semi-narijoje, kurios veiklą taip pat daugiausia koordinavo jėzuitai.

Šaltiniai: Liudas Jovaiša. „Sandora“ 2000 m. Nr. 6.

Naujienlaiškis