Austrija

1814 m. popiežius Pijus VII atkūrė Jėzaus Draugiją. Tačiau Austrijoje liberalieji sluoksniai, taip pat Rūmų studijų komisija iš pradžių priešinosi jėzuitų sugrįžimui į Habsburgų monarchiją. Tik tada, kai Rusijos caras Aleksandras 1820 m. išvarė iš šalies ordiną, imperatorius Pranciškus I leido jėzuitams įsikurti Galicijoje.

Tad 1829 m. Gleisdorfe buvo atidarytas naujokynas, kuris tais pačiais metais persikėlė į Gracą. Lince Didysis ir Vokietijos magistras, Austrijos erchercogas Maksimilianas jėzuitams įsikurti atidavė tvirtovės bokštą Freinbergo kalne. 1837 m. jame apsigyveno 23 jėzuitai; jie atsidėjo filosofijos studijoms, bet darbavosi ir sielovados srityje, klausė išpažinčių, sakė pamokslus ir evangelizavo liaudį. 1839 m. Insbrukas tapo trečiuoju miestu dabartinėje Austrijoje, kuriame jėzuitai pradėjo plėtoti savo veiklą: vadovavo Teresės konviktui (Theresianum), kilmingųjų gimnazijai, taip pat Švč. Trejybės bažnyčiai bei įsigijo Mikalojaus namą kaip bendruomenės būstinę. 1846 m. padalijus Austrijos-Galicijos provinciją, buvo įkurta atskira Provincia Austriaca su 154 jėzuitais.

Kilus 1848 m. Kovo revoliucijai, jėzuitai buvo išvaryti iš Austrijos imperijos, daugumai jų teko pasitraukti į užsienį. Vieną išvykstančių į Australiją jėzuitų būrelį palydėjo du ordino broliai (tėvai Maksas Klinkovstriomas (Max Klinkowström) ir Aloyzas Kraneviteris (Alois Kranewitter) – taip buvo įkurta Australijos jėzuitų provincija.

Į sostą įžengus imperatoriui Pranciškui Juozapui, jėzuitams atsirado galimybė pamažu sugrįžti: 1851 m. vėl įsikėlę į Freinbergą, jie įkūrė vyskupiškąją berniukų seminariją; 1852 m. Baumgartenberge atidarė naujokyną (1859 m. perkeltas į St. Andre miestelį Lavanto slėnyje); 1856 m. Vienoje ordinui buvo atiduota Jėzuitų bažnyčia (Universiteto bažnyčia); tais pačiais metais Kalksburge prie Vienos atidaryta jėzuitų mokykla; 1857 m. imperatorius Pranciškus Juozapas leido įkurti Insbruke teologijos fakultetą, kuris buvo patikėtas Jėzaus Draugijai.

Šalia įprastinės veiklos – pamokų bei studijų mokykloje ir universitete, Marijos kongregacijų palydėjimo, rekolekcijų, išpažinčių klausymo ir pamokslų, jėzuitai itin daug jėgų skyrė liaudies evangelizavimui. 1865 m. Šteire buvo įkurta būstinė kaip namai liaudies misionieriams. Tais pačiais metais Insbruke pasirodė pirmasis mėnraštis „Dieviškosios Jėzaus Širdies pasiuntinys“ („Sendbote des göttlichen Herzens Jesu“), o 1877 m. pradėtas leisti „Katalikų teologijos žurnalas“ („Zeitschrift für Katholische Theologie“).

1884 m. Vienos priemiestyje Laince esančią medžioklės pilį jėzuitai įsigijo, ketindami joje įkurti terciatą; 1889 m. prie jos buvo pristatytas rekolekcijų sparnas. 1886 m. jėzuitai sugrįžo į Gracą, šįkart į Laiptų bažnyčią. 1888 m. Klagenfurte jie stojo vadovauti kunigų seminarijai. Vienoje 1899-1903 m. buvo pastatyta Kanizijaus bažnyčia. 1909 m. jėzuitai atgavo bažnyčią Am Hof aikštėje. Tais pačiais metais

Lince ordinui buvo perduota Šv. Ignaco bažnyčia („Senoji katedra“), o 1910–1911 m. Insbruke buvo pastatyta tarptautinė kunigų seminarija Kanizianumas.

Maria Taferlis (1888-1894) buvo dar viena stotis ordino kelyje, lygiai taip ir įsikūrimas karūnos žemėse, antai Budapešte ir Bratislavoje, Trnavoje ir Kalosoje, Bogosudove, Velehrade ir Šventajame Kalne Hostyne (Moravija), Hradec Kralove ir Prahoje, Liublijanoje ir Zagrebe, Dubrovnike ir Splite, Goricoje, Trieste, Triente, Travnike ir Sarajeve. 1909 m. Generalinis vyresnysis įsteigė savarankišką, nuo Austrijos nepriklausomą Vengrijos provinciją.

Jėzuitų veiklą iki 1918 m. neišvengiamai lydėjo įvairialypė, tai epochai būdinga įtampa ir konfliktai: liberalieji, kultūrkampfo, antibažnytiniai, ultramontanistiniai sluoksniai kovojo dėl įtakos, o kur dar didelės socialinės problemos ir prieštaravimai, nacionaliniai klausimai Habsburgų imperijoje ir t. t. Jėzuitai nebėgo nuo šių klausimų, o ryžtingai (kai kada net gana agresyviai) juos sprendė.

Karui pasibaigus buvo naujai perbraižytos provincijų sienos. 1919 m. įkūrus Čekoslovakijos ir Jugoslavijos viceprovincijas, Austrijos provincijos narių skaičius smuktelėjo nuo 592 iki 356. Be to, Austrijos provincija 1939 m. tapo atsakinga už misiją Kinijos teritorijoje, o 1934 m. jai pirmą kartą patikėti sielovados namai Zalcburgo Šv. Elzbietos priemiestyje.

Į valdžią atėjus nacionalsocialistams, tiek Jėzuitų ordinui, tiek broliams jėzuitams iškilo grėsmė. 1944 m. rugsėjo 11 d. buvo nužudyti t. Aloisas Grimmas iš Forarlbergo žemės, 1944 m. rugsėjo 14 d. – t. Johannas Steinmayris iš Pietų Tirolio, 1945 m. vasario 27 d nelaisvėje mirė t. Johannas Schwingshacklis iš Pietų Tirolio, kuris buvo nuteistas myriop. 1938 m. buvo uždraustos Marijos kongregacijos, Insbruke uždarytas teologijos fakultetas ir konfiskuotas Kaniziumas, Vienoje panaikinta kaip mokykla Kalksburgo kolegija, Linco Freinberge įsikūrė kariškiai. 1939 m. nusavinta jėzuitų kolegija Insbruke bei jėzuitų namai Grace. 1940 m. jėzuitai buvo priversti išsikelti iš St. Andre, o Lainco rekolekcijų namus 1941 m. konfiskavo karinė administracija. Vienoje t. Georgas Bichlmairas įkūrė „Pagalbos tarnybą ne arijų kilmės katalikams“, kuriai po jo suėmimo 1939 m. kardinolo Innitzerio nurodymu vadovavo t. Ludgeris Bornas. 1941 m. Hitleris paskelbė slaptą įsakymą atleisti nuo skyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą visus jėzuitus kaip „netinkamus“ („n. z. v.“ ).

Draugija smarkiai nukentėjo nuo karo, jo sukeltų pasekmių ir nacių režimo vykdytų represijų, tačiau atkuriamasis darbas vyko sparčiai ir sėkmingai: 1945 m. St. Andre vėl atidarytas naujokynas, nusavinti ar konfiskuoti namai pamažu sugrąžinti ordinui, tad vėl buvo galima pradėti įprastinį darbą. Iš naujo suklestėjo katalikų teologijos fakultetas, kuriame dirbo tokie profesoriai, kaip t. Jozefas Andreas Jungmannas ar t. Karlas Rahneris; jis tapo traukos objektu studentams iš viso pasaulio. 1964 m. Insbruke Marijos kongregacija įkūrė Kenedžio namus. 1968 m. Laince prie Vienos buvo pastatyta Vatikano Susirinkimo atminimo bažnyčia, šalia jos – socialinio ugdymo namai, šiandien žinomi kaip Kardinolo Königo namai, kuriuose taip pat įsikūręs Caritas.

1952 m. buvo uždaryti jėzuitų namai Am Hof aikštėje Vienoje, 1955 m. Zalcburge, 1957 m. Grace, 1986 m. Klagenfurte, 1999 m. Kanizijaus namai Vienoje, 2002 m. Kalksburge prie Vienos, 2012 m. St. Andre. Freinbergo šv. Aloyzo kolegija nuo 1991 m. yra privati katalikiška mokykla, kurioje ugdymo procesas pagrįstas ignaciškąja tradicija. 1994 m. Kalksburge panaikinta kolegija. Grace 2007 m. vėl atidaryti jėzuitų namai.

Orientuodamasis į Vatikano II Susirinkimą, Jėzuitų ordinas didesnį dėmesį skiria socialiniam savo misijos dėmeniui. T. Walterio Rienerio įkurta socialinio ugdymo tarnyba išaugo į Austrijos Vyskupų konferencijos Katalikų socialinę akademiją. T. Georgas Sporschillas Rumunijoje 1991 m. pradėjo globoti gatvės vaikus. Ilgainiui iš šios veiklos gimė socialiniai projektai Concordia.