Šventasis Stanislovas Kostka

Hedwig Lewis


2018 m. rugpjūčio 15 d. Jėzaus Draugija minėjo 450-ąsias šv. Stanislovo Kostkos (1550–1568) mirties metines. Jo liturginė šventė yra lapkričio 13 dieną.

Šv. Stanislovo Kostkos biografija – tai įtikinantis pasakojimas apie jauną vyrą, trokštantį tapti jėzuitu nepaisant visų sunkumų. Tai „skubantis šventasis“, iš tiesų vadovavęsis MAGIS principu ir devizu: „Esu gimęs didesniems dalykams.“

Stanislovas gimė 1550 m. spalio 28 d. kilmingoje ir turtingoje šeimoje, savo giminės namuose Rostkove, Lenkijoje. 1564 m. kartu su vyresniuoju broliu Povilu buvo išsiųstas į jėzuitų kolegiją Vienoje. Tuo laiku Stanislovas pradėjo atpažinti stiprų pašaukimą tiek į kunigystę, tiek ir į dar gana jauną Jėzaus Draugiją. Jis pradėjo reguliariai melstis, ėmėsi savidisciplinos, nepaisydamas savo kilmingo luomo rengėsi labai paprastai, vengė viešumos.

1565 m. Stanislovas sunkiai susirgo ir buvo arti mirties, tačiau stebuklingai pasveiko. Savo dvasios tėvui jis pasakojo, kad gydytojų paskirti vaistai buvo neveiksmingi. Tuomet jį aplankiusi Mergelė Marija ir į rankas įdavusi Kūdikėlį Jėzų. Stanislovas atgavo sveikatą ir tai suvokė kaip ženklą, kad Dievas nori, jog jis įstotų į Jėzaus Draugiją.

Austrijos jėzuitų provincijolas mielai sutiko priimti vaikiną į Draugiją, tačiau reikalavo jo tėvo sutikimo. Stanislovas, žinodamas savo tėvo nuomonę ir jo puoselėjamus planus jam, vis tiek nusprendė mėginti įstoti į Jėzaus Draugiją, nepaisydamas galimų šeimos trukdžių, ir pasiryžo keliauti į Vokietiją.

Ankstų 1567 m. rugpjūčio 10-osios rytą, būdamas tik šešiolikos metų, nešinas savo nuodėmklausio rekomendaciniu laišku ir persirengęs elgeta leidosi į ilgą kelionę. Jis ėjo keliais ir bekele, miegojo laukuose ir elgetavo maisto, kentė pažeminimus, išgyveno nežinią ir per dvi savaites įveikė 520 km per visą Austriją nuo rytų iki vakarų. Atvykęs į jėzuitų rezidenciją Aukštutinėje Vokietijoje, Stanislovas sužinojo, kad Vokietijos jėzuitų provincijolas Petras Kanizijus gyvena Dilingene. Galiausiai ten jį ir sutiko.

Šis ryžtingas jaunuolis sužavėjo Kanizijų. Tačiau stengdamasis išsiaiškinti, ar jam tiks vienuolinis gyvenimas, norėjo ištirti jo charakterį, tad pasiūlė keletą savaičių imtis paprasto rankų darbo kartu su tarnais. Stanislovas pranoko lūkesčius ir Kanizijus nutarė priimti jį pas jėzuitus. Jis taip pat pasirūpino, kad du jėzuitai palydėtų jį į Romą. Rugsėjo mėnesį visi trys leidosi į1000 kilometrų kelionę pėsčiomis. Romą pasiekė spalio 25 d. Stanislovas pateikė rekomendacinį Kanizijaus laišką generaliniam Draugijos vyresniajam Pranciškui Bordžijai. Kanizijus laiške apie Stanislovą rašė: „Iš jo mes daug tikimės.“

1567 m. spalio 28 d., per septynioliktąjį gimtadienį, Stanislovą priėmė į jėzuitų naujokyną. Jis buvo tarp pirmųjų naujokų pirmame jėzuitų naujokyne, kaip tik tais metais atidarytame Romoje. Kiekvieną jis žavėjo savo šventumu ir nuolankiu tarnavimu.

1568 m. rugpjūčio pradžioje Stanislovą apėmė nuojauta, kad rugpjūčio 15 d. jis mirs. Rugpjūčio 10 d. vaikinui sukilo maliarinis karštis, tačiau broliui, kuris rūpinosi ligoniais, neatrodė, kad reikėtų pernelyg nerimauti. Rugpjūčio 14 d. sveikatos būklė staiga pablogėjo. Ankstų Marijos Dangun Ėmimo šventės rytą Stanislovas pasakė, kad Švenčiausioji Motina artinasi prie jo apsupta angelų, idant pasiimtų į dangų, ir ramiai numirė. Praėjus trejiems metams po mirties ekshumavus kūną, jis rastas visiškai nepaliestas irimo.

Stanislovas kartu su Aloyzu Gonzaga buvo pirmieji jėzuitai, paskelbti palaimintaisiais. Šv. Stanislovas Kostka yra jėzuitų naujokų globėjas.


https://www.jesuit.org.uk/profile/st-stanislaus-kostka-sj

Iš anglų kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ

Dalintis