Šv. Petras Kanizijus

„Jei turi per daug darbų, juos visus nuveiksi, Dievui padedant.“ (Petras Kanizijus)


Pusę amžiaus tėvas jėzuitas Petras Kanizijus vadovavo katalikiškai reformai Austrijoje, Bavarijoje ir Bohemijoje. Todėl jis drauge su šv. Bonifacijumi laikomas Vokietijos apaštalu. Su nepalaužiama energija jis pamokslavo ir mokė tikėjimo parapijose, reformavo ir steigė universitetus, parašė daug knygų, įskaitant populiariuosius katekizmus, į katalikybę sugrąžino atkritusius katalikus, atvertinėjo protestantus, vadovavo rekolekcijoms ir atrasdavo laiko rūpintis ligoniais. Vadovaudamas katalikų tikėjimo atnaujinimui Pietų Vokietijoje, paskutinį savo gyvenimo trisdešimtmetį pėsčiomis arba raitas Kanizijus nukeliavo daugiau nei 20 tūkst. mylių.

Petras Kanizijus atgaivino katalikų tikėjimą bei mokymą Ingolštato ir Augsburgo universitetuose, taip pat įkūrė naujus universitetus Prahoje ir Fribūre. Šiuose keturiuose miestuose jo pamokslai ir mokymas laimėjo ne tik katalikų širdis, bet ir žinomus protestantus patraukė į Katalikų Bažnyčią. Jo paties tarnystė maro aukoms Vienoje pelnė jam populiariausio žmogaus vardą. Todėl, paskirtas šios vyskupijos administratoriumi, jis sugebėjo atgaivinti mieste seniai sunykusią katalikų bendruomenę.

Po 1555-ųjų Petras Kanizijus išspausdino gerai žinomą savo Krikščioniškosios doktrinos santrauką ir du mažesnės apimties katekizmus. Liuterio katekizmui platinant protestantizmą, šios knygos žadino katalikišką reformą. Kanizijaus katekizmai taip pat padėjo išjudinti katalikišką spaudą. Dar Kanizijui esant gyvam, jo katekizmai buvo išversti į 15 kalbų ir perleisti daugiau nei 200 kartų.

XVI a. pabaigoje įsivyravus atviram priešiškumui tarp katalikų ir protestantų, Petras Kanizijus kvietė mylėti ir išlikti nuosaikiems. Jis apskritai nepritarė teologiniams ginčams su protestantų lyderiais ir neskatino diskusijų su protestantais dėl tokių katalikiškų ypatumų, kaip atlaidai, skaistykla ir vienuoliniai įžadai, nes manė, kad šios diskusijos tik didina susiskaldymą ir apkartina santykius. Savo požiūrį išsakė laiške jėzuitų vyresniajam:

„Visiškai neteisinga ne katalikus sutikti piktai ar šiurkščiai, nes tai yra ne kita, kaip priešingybė Kristaus parodytam pavyzdžiui – ji nulaužia palinkusią nendrę ir užgesina rusenantį dagtį. Mes turime švelniai mokyti tuos, kuriuos erezija padarė piktus, įtarius ir atitolino nuo ortodoksiškų katalikų, ypač – nuo mūsų draugo Jėzaus. Su širdingiausia meile ir gera valia galime juos laimėti sau Viešpatyje.Dar kartą pabrėžiu, kad klaidinga elgtis vaidingai ir pradėti diskusijas apie tikėjimo dalykus su mėgstančiais ginčytis žmonėmis, nes jie iš prigimties linkę į kivirčus. Būtent todėl, kad yra tokių žmonių, turime dar vieną priežastį, kodėl juos reikia stengtis patraukti ir pasiūlant paprastą tikėjimą, tiek pavyzdžiu, tiek ir argumentais.“1591 metais Petras Kanizijus patyrė insultą, dėl kurio vos nemirė. Pasveikęs, jis dar šešerius metus uoliai rašė iki mirties 1597 metais.[2021 m. balandžio 27 d., per šv. Petro Kanizijaus liturginę šventę, Fribūre, kur ilsisi jo relikvijos, bus įkurta Centrinės Europos jėzuitų provincija ECE (Provincia Europae Centralis). Ji apims Austrijos, Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Švedijos ir Šveicarijos jėzuitus. ECE provincijos globėju pasirinktas Šv. Petras Kanizijus. – Vert. past.]Iš anglų kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJhttps://www.loyolapress.com/catholic-resources/sai...
Dalintis