Šv. Kazimiero bažnyčios detektyvas: pirmoji serija

Tąkart, 2020 metų balandžio 30 dieną, kartu su restauratorių komanda pastoliais pakilome į patį Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios kupolo viršų. Jausmas nekasdienis, bauginantis.

Kupolo būgno vidinėje pusėje paskutiniuosius 30 metų kasdien lankėsi tik vorai, musės ir gal koks balandis įskrisdavo. Iš arčiau jį apžvelgti būdavo galima tik nuo karnizo, 24 metrų aukštyje ratu juosiančio kupolo pagrindą, pasiekiamą per pastogę, esančią virš bažnyčios skliautų. Tačiau vis tiek puošnūs lipdiniai kupolo skliauto viršuje ir vadinamajame žibinte, ant kurio viršaus užkelta puikioji kunigaikščių karūna, yra dar kokius 15–20 metrų aukščiau.

Dabar presbiterijoje nuo altoriaus pakylos iki paties aukščiausio bažnyčios taško sumontuotas pastolių skeletas – tvirtas, tačiau skardžiai triukšmingas, kai juo kas nors ropščiasi. Taigi ir mums lipant kiek nejauku ir dėl aukščio, ir dėl tų garsų. Vis dėlto labiau neramu dėl to, ką pamatysime užlipę. Čia svarbu pasakyti, kad restauratorių užduotis buvo nuplauti viršutinį dažų sluoksnį, kaip numatyta architektų parengtame tvarkybos darbų projekte. Ko galima tikėtis, žinojome iš 1978 m. atliktų polichrominių tyrimų ataskaitos. Joje rašoma, kad atliekant tyrimus visame kupole padaryta beveik 50 zondų – įvairaus dydžio ir formų užtinkavimo bei dažymo sluoksnių atodangų. Ataskaitoje lakoniškai surašytos atrastų dažų spalvos ar tonai, minima gana daug aptiktų dekoro fragmentų, daug ištrupėjusio tinko vietų ir keliose kupolo rytinės pusės vietose užsimenama apie sieninės tapybos elementus nedetalizuojant jų pobūdžio.

Kupolo žibinto skliaute rastas augalinių motyvų piešinys, tačiau rašoma, kad bendresnio vaizdo susidaryti nepavyko. Ką gi, pernelyg daug nesitikėdami, jau antrame pastolių aukšte (skaičiuojant nuo kupolo pagrindo) restauratorių vedami pamatome nežymų rusvos spalvos dažų dekoro elementą, vertikalią paveikslo rėmelio imitaciją. Kylame aukščiau. Stebime restauratorių atliktą darbą. Vietomis pradėti plauti dažai. Šis rankų darbas kruopštus, bet ir gana primityvus. Buityje naudojamomis kempinėlėmis, sudrėkintomis paprastu vandeniu, atmirkomi ir nuvalomi silikatiniai dažai. Matome nemažai įvairių formų daugiau ar mažiau gilių tinko atodangų, griežtomis kraštinėmis išgramdytų zondų.

Restauratoriai aiškina, jog zondai daromi tam, kad prieš pradedant plauti dažus būtų įvertintas dažų sluoksnis, sienų tinko būklė ir pan. Pasirodo, Šv. Kazimiero bažnyčios kupolo tinko būklė labai prasta. Viršutinis tinko sluoksnis sueižėjęs, sutrūkęs, daugelyje vietų atšokęs nuo ankstyvesnio tinko, vietomis byrantis ir galimai pavojingas. Kur dažai nuvalyti, aiškiai matyti, kad kupolo vidinė pusė pertinkuota skirtingos sudėties skiediniais. Vietomis – cementiniu skiediniu, o tai reiškia, kad tinkuota sovietmečiu, nesilaikant restauravimo taisyklių. Iš architektų sužinojome, kad tokie skiediniai įgeria drėgmę ir dėl to gali pakenkti ne tik dekorui, bet ir pačiam mūrui.

Galiausiai pasiekiame vietą, kur kupolo būgnas ima lenktis ir prasideda skliautas. Pasisukame į vakarinę kupolo pusę, kur abiejose ten esančio lango pusėse atidengti ploteliai su aiškiai matomais sienų tapybos fragmentais. Vienoje pusėje akivaizdu, kad tai augalo šakelė ar gėlės stiebas su pailgais lapeliais. Dominuoja tamsi pilka, žalsva spalvos, per vidurį – beveik juoda dėmė, o žemiau matyti ir raudono atspalvio.

Lipame dar aukščiau ir atsiduriame pačiame kupolo skliauto viršuje, kur tenka galvą atlošti norint susigaudyti erdvėje. Tik skliauto angoje, dekoruotoje įvairiausiais lipdiniais, galima išsitiestivisu ūgiu ir pažvelgti viršun į žibinto tūrį. Tačiau visų žvilgsniai krypsta į dar vieną atodangą tame pačiame vakariniame kupolo skliauto tarpsnyje. Ką gi ten matome? Ogi kad toje vietoje plonas 4–5 mm tinko sluoksnis atšoko nuo ankstesnio užtinkavimo, ant kurio tapyta dažais. Gėlės, sakyčiau, tulpės ar lelijos, kurių bent du rausvi žiedai išryškėja, bei žalių atspalvių lapija, matoma tame plotelyje, pasislepia ne tik po vėlesniu tinku, bet ir po vertikaliai tįstančiais gipsiniais lipdiniais, suskirstančiais kupolo skliautą į aštuonis tarpsnius. Aišku, lipdiniais dekoruota vėliau, o tinkuota siekiant paslėpti tapybą ir ją niokojant, nes ankstyvesniame tinke matyti įdaužos, iškirstos tam, kad tinkas geriau prikibtų.

Tinko būklę kupole ir tapybą galėjome įvertinti tik pastačius pastolius bei pradėjus darbus. Dabar matome, kad 1978 m. tyrimų ataskaita yra netiksli, o gal net specialiai klaidinanti ar slepianti tiesą. Juk tuo metu bažnyčioje veikęs ateizmo muziejus negalėjo atskleisti sakralaus paveldo paslapčių. Šiuo metu reikalinga tikslesnė atrastos tapybos ir užtinkavimų būklės analizė atliekant polichrominius, cheminius ir kitus tyrimus. Tą turime padaryti greitai, kol nesibaigė pastolių nuomos terminas. Įtampa auga, bet tęsinys – kitose detektyvo serijose.


Gražvydas Bareišis, Laiškai bičiuliams, 2020 ruduo-žiema.

Jėzuitai įgyvendina ES regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vertingųjų savybių išsaugojimas ir atskleidimas, padidinant jų prieinamumą visuomenei.

Daugiau informacijos https://sites.google.com/view/kazimieras/projektai...

Dalintis