Popiežius Pranciškus – 60 metų jėzuitas: „Vidinės laisvės paženklintas“

Jėzuitas visada jėzuitas, taip pat ir tada, kai tampa vyskupu ar popiežiumi. Š. m. kovo 11 d.– Jorge Mario Bergoglio įstojimo į jėzuitų vienuoliją metinės. 60 metų jis yra Jėzaus Draugijos narys. „Šie ryšiai niekada nenutrūksta“, – sako jėzuitų vienuolijos generalinis vyresnysis tėvas Arturas Sosa, duodamas interviu Vatican News.

1958-aisiais, kai Jorge Mario Bergoglio atvyko į Argentiną, „tai buvo vilties laikas. Nors būdamas tik dešimties ir augęs ne Argentinoje, o Venesueloje, jis gerai prisiminė laiką prieš Vatikano II susirinkimą“, – tvirtina 31-asis Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis tėvas Arturas Sosa. Ir būdamas vaikas gerai suprato, kad jo mokykla yra jėzuitų mokykla. „Tuo metu Jėzaus Draugija dar buvo XIX amžiaus stiliaus, tačiau jau buvo galima pastebėti dalykų, kurie išsiskleidė Vatikano II susirinkimo metu“, – prisimena t. A. Sosa

Tai buvo tėvui Begoglio reikšmingas laikas

Lotynų Amerikoje tuo metu buvo kalbama apie socialinių centrų steigimą, o tuometinis Draugijos generalinis vyresnysis t. Johannas B. Janssensas skatino visas vienuolijos provincijas šiame žemyne steigti tokius socialinės veiklos ir studijų centrus. Šiam tikslui jis lavino ir daugelį jaunųjų jėzuitų. „Jorge Mario Bergoglio tai buvo reikšmingas laikas. Jo sielovadinė veikla prasidėjo kaip tik tuo metu, kai minėtas sąjūdis padėjo duoti vaisių. Lotynų Amerikoje Vatikano II susirinkimas buvo tarsi vilties sprogimas. Kilo stiprus naujas vėjas ir atsivėrė daug naujų kelių krikščioniškam gyvenimui ir žmonių gerovei. Jaunieji jėzuitai tuomet buvo kupini entuziazmo“, – pasakoja tėvas A. Sosa.

Jėzuitų vienuolija šiandien skiriasi nuo anuometinės. Tėvo Bergoglio laikais jėzuitų buvo daugiau kaip 30 tūkstančių, šiuo metu jų yra sumažėję perpus. Jėzuitų daugėja Afrikoje ir Azijoje, o Amerikose ir Europoje stipriai mažėja.

Vienuolija šiandien atrodo kitaip nei 1958-aisiais

Pastebėtina, kad Jėzaus Draugija šiandien apima daugiau institucijų nei anuomet, kai į ją įstojo tėvas Bergoglio. Dabar Draugija išvystė stiprų bendradarbiavimą su ne jėzuitais, o tai įnešė naujos dinamikos. „Suvokėme, kad ne tik mes vieni mokame dirbti. Mes galime ir norime dirbti ne vieni.“ Nuo to laiko stipriai pasikeitė ir darbo stilius.

Natūralu, kad šią dinamiką Jorge Mario Bergoglio per savo gyvenimo patirtis atsinešė į vyskupo, vėliau – ir į popiežiaus tarnystę. „Šiandien mes popiežių Pranciškų girdime Draugiją kviečiant imtis dvasių atpažinimo. Jis nuolatos pabrėžia, kaip svarbu, kad Bažnyčia pajėgtų atpažinti dvasias ir pamatyti, kaip Dievas veikia mūsų pasaulyje. Svarbu, kad mes, jėzuitai, šį dvasių atpažinimo procesą palydėtume.“ Iš to taip pat aiškiai galima matyti, kad Bažnyčia turi popiežių jėzuitą. Ši tema yra pagrindinė jo dvasingume.

Kaip šeimos susitikimas

Šį popiežių geriausiai apibūdina vidinė laisvė, ir atverianti kelią minėtam dvasių atpažinimui. Be to, popiežius Pranciškus taip pat yra ypač jautrus socialiniams klausimams. Mes, jėzuitai, nuolatos siejame tikėjimo skleidimą su įsipareigojimu teisingumui, dialogui ir atvirumui pasauliui. „Tai, kad Pranciškus dabar kaip popiežius tvirtai pasisako už aplinkos apsaugą ir kalba apie planetos kančias, savo šaknis, kyla iš to, kad jis yra jėzuitas“, – sako t. Sosa.

Akivaizdžiausiai popiežiaus ryšys su Jėzaus Draugija matomas jo kelionėse, kai jis beveik visada suranda laiko susitikti su vietos jėzuitais ir, pasitraukęs nuo kamerų, atsako į jų klausimus. Šešiasdešimt vienuolinio gyvenimo metų sukuria ryšį, kuris neprarandamas ir per vyskupo tarnystės dešimtmečius. Žvelgiant į popiežių Pranciškų susitikimuose su jėzuitų grupėmis, galima pastebėti, kad jam tiesiog patinka būti tarp bendrabrolių jėzuitų.

Griselda Mutual ir t. Berndas Hagenkordas, SJ, Vatikanas

https://www.vaticannews.va/de/papst/news/2018-03/jesuit-gesellschaft-jesu-bergoglio-orden-papst-franziskus.html

Iš vokiečių kabos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ