Kalbėk tik tada, kai tavęs klausia

„Kalbėk tik tada, kai tavęs klausia, bet gyvenk taip, kad tavęs klaustų.“ Šis prancūzų poeto, dramaturgo ir diplomato Paulio Claudelio (1868–1955) posakis tinka ir mums kaip krikščionims.

Ar dėl to, kaip gyvenu, kas nors manęs kada nors paklausė apie Jėzų Kristų? Aš to neprisimenu... O tu?

Žinoma, tikėjimas yra kai kas labai asmeniška, beveik intymu. Tačiau pamatinis krikščioniško gyvenimo principas reikalauja, kad juo būtų dalijamasi. Būdas, kaip tai vyksta, gali ir turi būti įvairus. Vieni žmonės yra labiau aktyvūs, kiti, kaip aš, – mažiau. Kiekviena ir kiekvienas turi surasti savo kelią.

Jėzus sako: „Jūsų šviesa turi šviesti žmonėms, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 16). Ne mumis žmonės turi susižavėti, o mūsų žodžiai, darbai ir buvimas turi rodyti į Dievą. Ne mes, o Dievas yra svarbiausias.

Jei norime būti pasauliui tokia šildančia, skaidria šviesa, kuri parodo Dievą, tada turime pripažinti, kad tikroji pasaulio šviesa yra Jėzus. „Aš esu pasaulio šviesa. Kas seka manimi, tas nevaikščios tamsybėse, o turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8,12). Pirma nei mes galime būti šviesa pasauliui, jis jau yra pasaulio šviesa. Mūsų pašaukimas – tapti vis pralaidesniems jo šviesai.

Tam visi esame pašaukti ir pajėgūs.

T. Bernhard Bürgler, SJ

Iš vokiečių kalbos išvertė t. V. Šimkūnas, SJ

T. Bernhard Bürgler yra dvasingumo, rekolekcijų, meditacijos ir psichoanalizės ekspertas. Nuo 2014 m. jis yra Austrijos jėzuitų provincijolas.