Saugi bažnyčia


VAIKŲ IR PAŽEIDŽIAMŲ SUAUGUSIŲ ASMENŲ APSAUGOS GAIRĖS IR

PROCEDŪROS, KAI ĮTARIAMI SEKSUALINĖS PRIEVARTOS VEIKSMAI

Lietuvos jėzuitų provincija, 2019


I. PAGRINDINIAI PRINCIPAI

  1. Vaikų (nepilnamečių) ir pažeidžiamų suaugusių asmenų apsauga - neatsiejama Katalikų Bažnyčios misijos dalis. Vienas iš giliausių mūsų tikėjimo įsitikinimų - kad kiekvienas žmogus yra vienintelis ir sukurtas į Dievo paveikslą ir panašumą. Evangelija įpareigoja Dievo tautą būti pirmose fronto linijose, kovojant už vaiko saugumą Bažnyčioje ir visoje visuomenėje. Jėzus pakeltu balsu įspėja, kad niekas netrukdytų vaikams ateiti pas jį, nes jų yra Dangaus karalystė (Lk, 18, 16), o bet kuriam asmeniui, kas piktina mažutėlius, būtų geriau, kad po kaklu būtų pakabinta girnapusė ir jis nuskęstų gelmėse (Mt. 18, 2-6)
  2. Popiežius Pranciškus, kreipėsi į visą Dievo tautą, primindamas, kad mes esame pašaukti dalyvauti misijoje kurti Dievo karalystę ir ypač būti atidžiais visų silpnųjų, mažutėlių, pažeidžiamųjų kančiai. Tarp jų yra daug tokių, kuriuos nuskriaudė kai kurie dvasininkai ir vienuoliai piktnaudžiaudami jiems suteikta galia ir pasitikėjimu, atlikdami skaudžius seksualinės prievartos nusikaltimus. Popiežius ne tik atsiprašo ir prašo atleidimo, ne tik kviečia pasimokyti iš skaudžių ir apmaudžių klaidų bei ištvermingai ir kryptingai kurti saugumą vaikams ir pažeidžiamiems suaugusiems užtikrinančią kultūrą. Jis kviečia asmeniniam, bendruomeniniam ir instituciniam atsivertimui, metanojai, kurios dėka tiek Bažnyčios viduje tiek ir visoje visuomenėje piktnaudojimui būtų užkirstas kelias ir visiems žmonijos nariams be išimties būtų kuriama sveika ir saugi aplinka.
  3. Jėzaus Draugijos 36 kongregacija viename iš savo dokumentų įsipareigojo visuose Draugijos lygmenyse ištvermingai ir nuosekliai bendradarbiauti ir su visais geros valios žmonėmis ugdyti tokią bendravimo kultūrą, kuri apsaugotų silpnuosius ir pažeidžiamuosius suaugusius ir suteiktų jiems saugumą. T. A. Sosa SJ, Draugijos generalinis vyresnysis 2018 m. pakvietė jėzuitus ir jų bendradarbius tokio didelio skaičiaus aukų kančios akivaizdoje išgyventi liūdesį ir gėdą, prašyti Dievo malonės asmeniniam ir instituciniam atsivertimui ir kartu su kitais įsitraukti į naujos gyvybės kultūros, kurioje visi žmonės patirtų apsaugą, teisingumą ir orumą, kūrimą.
  4. Tarptautininė Vienuolijų vyresniųjų konferencija 2019 m. pareiškė: „Nulenkiame galvas iš gėdos, kai suprantame, jog tokie piktnaudžiavimai vyko mūsų kongregacijose ir ordinuose, mūsų Bažnyčioje. Išmokome, jog išnaudotojai sąmoningai slepia savo veiksmus ir yra manipuliuotojai. Nėra lengva apčiuopti šiuos išnaudojimus. Mūsų gėda dar didesnė, nes nesuvokėme, kas dedasi. Kai žvelgiame į mūsų ordinų ir kongregacijų provincijas ir regionus, pripažįstame, jog reakcija tų, kurie užėmė atsakingas vietas nebuvo tokia, kokios reikėjo. Jie neatpažino aliarmo ženklų arba nesugebėjo į juos pažiūrėti rimtai.
  5. Atrodo, kad kiekvieno krikščionio vertybių sistemoje vaikai (mažutėliai) po Kristaus turėtų būti antroje vietoje. Nes tauta (net ir Dievo tauta), kuri nesirūpina savo vaikais, praradusi savo vieną kartą, gali neišvengiamai prarasti ir savo ateitį…Bažnyčia taip pat turi tapti panaši į tą kenčiančią motiną, kuri prarado vaikus, jei iš tiesų nori elgtis kaip Kristaus Bažnyčia ir padėti tiems, kurie buvo sutraiškyti dvasininkų seksualinio išnaudojimo.
  6. Paisyti šio dokumento dera visiems Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos (toliau LJP) nariams, LJP įsteigtų įstaigų, rektoratų bei parapijų bendruomenių darbuotojams, bendradarbiams ir savanoriams, siekiant įkūnyti krikščioniškas vertybes bei principus kasdienėje darbo praktikoje ir tokiu būdu aktyviai liudyti Kristaus gailestingumo veikimą šiandienos pasaulyje.
  7. Šiomis gairėmis bus vadovaujamasi dirbant sielovadinį darbą su nepilnamečiais ir su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis:

7.1 siekiant užtikrinti jų saugumą, o taip pat

7.2 apsaugoti LJP narius ir įstaigų darbuotojus nuo nepagrįsto diskreditavimo.

  1. Vaikų ir pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos politika grindžiama šiais svarbiausiais principais:

8.1. Visi vaikai ir pažeidžiami suaugę asmenys turi teisę būti apsaugoti nuo smurto ir išnaudojimo;
8.2. Visi vaikai ir pažeidžiami suaugę asmenys turi teisę galėti pilnai išsiskleisti; kiekvieno vaiko skirtingumai turi būti priimti;
8.3. Vaikai ir pažeidžiami suaugę asmenys turi turėti galimybę pilnai save išreikšti;
8.4. Visi turi atsakomybę skatinti/rūpintis/ paremti vaiko ir pažeidžiamų suaugusių asmenų globą ir apsaugą;

  1. Šis dokumentas yra gairės, parengtos, vadovaujantis Šventuoju Raštu, Katalikų Bažnyčios mokymu bei tradicija, Šv. Sosto dokumentais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija.


II. KAI KURIOS DOKUMENTE VARTOJAMOS SĄVOKOS

  1. Apribota pastoracinė veikla - įprastinių nario apaštalinės (pastoracinės) veiklos pareigų apribojimas. Jis gali pasireikšti nario vienuolinės veiklos ar bet kokios viešos tarnystės suvaržymu, bet tuo neapsiriboti.
  2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
  3. BK - Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.
  4. BCK - Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas.
  5. CIC - Codex iuris canonici, Bažnytinės teisės kodeksas.
  6. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams.
  7. Delegatas - provincijolo skiriamas atstovas, provincijos kunigas ar kitas pasaulietis asmuo, gebantis koordinuoti LJP vykdomas įvairias vaikų teisių apsaugos prevencines priemones, ypač tretinę prevenciją - ištirti įtariamus atvejus, dėl kurių skundžiamasi, organizuoti pagalbą nukentėjusiam. Kiekvienam atvejui tirti provincijolas gali skirti kitą asmenį.
  8. Išžaginimas – tai prievartinis, atliktas prieš asmens valią lytinis aktas tarp vyro ir moters.
  9. Kandidatas - asmuo, kuris pateikė prašymą tapti jėzuitu, Provincijos nariu.
  10. Konfidencialumas - asmeninės informacijos saugojimas nuo paviešinimo kitiems asmenims, išskyrus kai ji atskleidžiama įgaliotam asmeniui dėl teisėtų provincijos priežasčių ir įstatymo numatytais atvejais.
  11. Konsultorius - jėzuitas, provincijos narys, kurį Draugijos Generalinis vyresnysis skiria būti oficialiu provincijolo patarėju.
  12. Kontaktinis asmuo - bet kuris Lietuvos jėzuitų provincijos narys ar kitas oficialus Bažnyčios darbuotojas, į kurį kreipėsi patyręs smurtą asmuo, arba kitas jį atstovaujantis asmuo.
  13. Konsultuojantis kaltinamąjį asmuo, kaltinamojo kuratorius - socijaus skiriamas ir jam atsakingas asmuo, Provincijos narys, kuris suteikia sielovadinę pagalbą nariui, kaltinamajam seksualiniu smurtu prieš nepilnametį .
  14. Konsultuojantis nukentėjusį asmuo - žiūr. Pagalbą skundo teikėjui teikiantis asmuo.
  15. Jėzuitas - Jėzaus draugijos kunigas, brolis, scholastikas ar naujokas.
  16. Labai sunkus nusikaltimas – tai tyčinis nusikaltimas, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.
  17. Laikinas suspendavimas nuo užimamų įprastinių jėzuito pareigų - nušalinimas nario, prieš kurį gautas skundas ar pranešimas dėl seksualinio smurto prieš nepilnametį vartojimo, kol nepaaiškės visapusiško tyrimo rezultatai. Suspendavimas gali pasireikšti bet neapsiriboti jo galių atlikti vienuolinius darbus ar patarnavimus ir/arba viešą apaštalinę veiklą apribojimu ar net atėmimu. Tokį jėzuito galių suspendavimą, nelaukiant teismo proceso, inicijuoti turi teisę vien provincijolas.
  18. LJP - Lietuvos Jėzuitų provincija, tarptautinio Romos katalikų ordino - Jėzaus Draugijos bendruomenės dalis Lietuvos ir Latvijos teritorijoje, taip pat turinti atskirus savo narius kituose kraštuose.
  19. Mažametis - asmuo iki 14 metų.
  20. Narys - jėzuitas kunigas, brolis, scholastikas ar naujokas, kuris priklauso arba yra priskirtas (aplikuotas) LJP.
  21. Narys rezidentas - jėzuitas, kuris reziduoja provincijoje studijų, atostogų ar pastoracinės tarnystės sumetimais, bet kuris nepriklauso Provincijai ir nėra jai priskirtas, aplikuotas.
  22. Narys su apribotomis teisėmis, ar nušalintas nuo tarnybos - jėzuitas, kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl netinkamo elgesio su nepilnamečiu, kai jau aišku, kad skundas neabejotinai tikras ir tikėtinas, ar kai provincijolas, vadovaudamasis Provincijos gairėmis ir procedūromis, nustatė, kad kaltinimas yra tikėtinas.
  23. Narys, keliantis didelę riziką - jėzuitas, kuris praeityje panaudojo seksualinį smurtą prieš nepilnametį ir, jei nebus gydomas ir laikomas priežiūroje, tikėtinai vėl seksualiai smurtaus.
  24. Nepilnametis, arba vaikas - asmuo, kuriam nėra sukakę 18 metų.
  25. Pagalbą skundo teikėjui teikiantis asmuo, konsultantas - asmuo kurį skiria LJP provincijolas, jei skundą teikiantis asmuo pageidauja. Toks pagalbą teikiantis asmuo savo prioritetu laikys skundo teikėjo, o tais atvejais jei to reikia, visos nukentėjusio šeimos gerovę. Konsultuojantis asmuo turi iki galo, sąžiningai ir jautriai išklausyti skundą teikiantį asmenį, atkreipdamas dėmesį ir į situacijos faktus, aplinkybes ir į emocinius, psichologinius bei dvasinius padarinius. Juo turėtų (galėtų) būti asmuo, turintis supratimą apie vaiko patiriamos prievartos pasekmes ir ypatingą asmenų pažeidžiamumą tuo metu, kai atskleidžiami galimai nusikalstami veiksmai ir atliekamas tyrimas.
  26. Pagrįsti fiziniai veiksmai – su fiziniu kontaktu susiję Mokyklos darbuotojo veiksmai mokinio atžvilgiu, kurių gali būti imamasi siekiant nutraukti mokinio elgesį, keliantį realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui, arba užkirsti jam kelią.
  27. Parengtinis kanoninis procedūrinis tyrimas - tai antroji fazė tyrimo, kurį dėl įtarimo seksualine prievarta atlieka provincijolo paskirtas delegatas kartu su tyrimo komisija (toliau – komisija) po to, kai vertindamas pirminį tyrimą ir kaltinamojo atsakymą, provincijolas padarė išvadą, kad skundas tikėtinas, t.y. kad yra argumentų, leidžiančių manyti, kad skundas gali būti tiesa. Tyrimo metu išklausomas skundo teikėjas ir/ar nukentėjęs, apklausiama kaltinamojo paaiškinimų ir siekiama pagrįsti, ar nusikaltimas prieš nepilnametį, kuriuo yra kaltinamas dvasininkas, yra galimas:
    1. 36.1.Jei kaltinamasis yra dvasininkas (diakonas, kunigas, vyskupas), po parengtinio tyrimo, kai paaiškėja, kad skundas yra pagrįstas, procesas vykdomas, laikantis SST nustatytos tvarkos: parengiamas ir SST pasiunčiamas pranešimas ir vėliau visi veiksmai derinami su Tikėjimo doktrinos kongregacijos (TDK) pareigūnų nurodymais.
    2. 36.2.Tais atvejais, kai kaltinamasis šiuo metu dirba LJP įsteigtose institucijose, bet nėra Draugijos kunigas ar kitas jos narys, sprendimai dėl jo ateities turi būti priimami pagal darbo teisės taikomas procedūras
  28. Pažeidžiamas suaugęs asmuo - bet kuris vyresnis nei 18 m. asmuo, kuris dėl kurios nors negalios, fizinės ar dažniausiai protinės, negali būti savarankiškas bei tampa ypatingai pažeidžiamu ir galinčiu nukentėti dėl fizinio ar seksualinio smurto. Asmenį, kuriam nepakanka įprastinio proto galios, CIC laiko nepilnamečiu. Kas išnaudoja tokį žmogų, patiria sankcijas kaip ir nepilnamečių išnaudotojas.
  29. Pirminis kaltinamojo pareiškimo įvertinimas - tai pirmoji fazė tyrimo, kurį pagal CIC 1717 kanoną ir SST 16 straipsnį privalo atlikti provincijolas per savo įgaliotą asmenį - delegatą, siekdamas įsitikinti skundo teikėjo patikimumu ir kaltinamo įvykio fakto bei aplinkybių tikėtinumu. Atliekantys pirminį tyrimą asmenys turi auditoriaus, bet ne teisėjo vaidmenį, jie aprašo faktą ir jo tikėtinumą, jie pateikia savo ataskaitą ir savo paties asmeninius įspūdžius apie skundo teikėjo (nukentėjusio) liudijimą ir jo reakcijas, o taip pat ir ar jis yra patikimas. Įvertinęs ataskaitą provincijolas turi apsispręsti, ar nedelsiant informuoti policiją/vaiko teisių apsaugos instituciją, ar pradėti parengiamąjį procesinį kanoninį tyrimą ar reikalą nutraukti, nes tai nepanašu į tiesą. Apie sprendimą informuojamos suinteresuotos pusės.
  30. Pranešimas - dabartinio, buvusio ar mirusio nario ar darbuotojo kaltinimas, net ir anoniminis, kurį gauna Provincija, dėl netinkamos seksualinės elgsenos ar prievartos prieš nepilnametį, kurį pateikia trečioji šalis, t.y. nesusiję su nukentėjusiu asmenys, pasinaudodami bet kuriomis komunikavimo priemonėmis.
  31. Privertimas lytiškai santykiauti – tai prievartinis (grasinant panaudoti smurtą, panaudojant kitokią psichinę prievartą arba pasinaudojant asmens priklausomumu nuo kaltininko, išskyrus fizinio smurto panaudojimą) lytinės aistros tenkinimas tarp tos pačios arba skirtingos lyties asmenių bet kokiomis lytinio santykiavimo formomis: tiek natūraliu būdu, tiek analiniu, oraliniu būdais, tiek ir tokiomis formomis, kurios neapima intervencijos į nukentėjusiojo kūną, pavyzdžiui, masturbacija, liečiant lyties organu kito asmens sėdmenis.
  32. Provincijolas - aukštesnysis vyresnysis, tuo metu Provincijai vadovaujantis asmuo, skiriamas Draugijos generalinio sekretoriaus paprastai šešerių metų laikotarpiui.
  33. Ordinaras - vyskupijai vadovaujantis vyskupas arba vienuolijos aukštesnysis vyresnysis, provincijolas.
  34. Rizikos įvertinimas - atkritimo galimybės įvertinimas asmeniui, kurio biografijoje jau yra užregistruota seksualinių nusižengimų atvejų.
  35. Saugos planas - kaltinamajam įteikiamas individualizuotų apribojimų saugos priemonių aprašas, kurį parengia delegatas, kai skundas pripažįstamas tikėtinu. Jis turi padėti apkaltintajam vengti rizikingų situacijų, ribojama prieiga prie nepilnamečių, aptariama gyvenimo sąlygų ypatumai, asmens priežiūra ir atsakomybė. Planą aprobuoja provincijolas.
  36. Scholastikas - jėzuitų ordino narys, kuris studijuoja ir nėra davęs galutinių įžadų. Kai kurie scholastikai gali būti gavę kunigystės šventimus.
  37. Seksualinis prievartavimas – prievartinis lytinės aistros tenkinimas tarp tos pačios arba skirtingos lyties asmenų kitais nei LR BK 149 str. numatytais būdais (neatliekant vagininio lytinio akto). Lytinė aistra tenkinama prieš nukentėjusiojo valią analiniu, oraliniu arba kitokio fizinio sąlyčio būdu (lytinė aistra tenkinama dirginant vyro arba moters lyties organus, liečiant lyties organu kito asmens kūną, kišant į nukentėjusiojo išangę lyties organą, pirštus arba daiktus ir kt.).
  38. Seksualinio smurto prieš nepilnamečius sąvoka Bažnyčios dokumentuose: dvasininko nusikaltimas prieš VI-ąjį Dievo įsakymą, įvykdomas su nepilnamečiu, kuriam nėra suėję 18 metų, ar su (nuolatinę) protinę negalią turinčiu suaugusiu asmeniu, o taip pat nusikaltimas, kai dvasininkas, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, bet kokiu būdu ir bet kokia priemone įsigyja ar laiko arba platina pornografinius vaizdus, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai iki keturiolikos metų amžiaus.
  39. Skundas - nukentėjusio asmens ar jo atstovo teikiamas kaltinimas, kad dabartinis, ar buvęs ar jau miręs provincijos narys naudojo seksualinį smurtą prieš nepilnametį. Šį kaltinimą, net ir anoniminį, provincija gali gauti bet kokiu komunikavimo priemonių pagalba.
  40. SPIPA - Saugos plano įgyvendinimo priežiūrą atliekantis asmuo, kurį skiria socijus.
  41. Socijus - Generalinio vyresniojo paskirtas narys, einantis provincijolo padėjėjo pareigas.
  42. Tikėtinas skundas - kai pabaigus tyrimą, įvertinus faktus ir aplinkybes provincijolas turi moralinį tikrumą be didelės baimės suklysti dėl kaltinimo tikrumo ir seksualinės prievartos įvykio, nors ir pripažįsta, kad yra galimybė, kad kaltinimas yra netikras, tačiau ta tikimybė yra labai nedidelė.
  43. Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
  44. Smurtas mokykloje – tai prievartos pasireiškimas vaikų institucijos teritorijoje ar tarp jos bendruomenės narių.
  45. Smurto prevencija. Smurto prevencijos esmė – ne kovoti su smurtu, o kurti saugią aplinką, kurioje būtų saugu visai bendruomenei. Prevencinis darbas turėtų orientuotis į vaikų gebėjimų bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti konfliktus ugdymą ir puoselėjimą. Smurto prevencijos lygiai:
    1. 54.1.pirminė prevencija – paslaugos, skirtos visai visuomenei siekiant išvengti bet kokių prievartos atvejų;
    2. 54.2.antrinė prevencija – paslaugos, skirtos didelės rizikos grupei, siekiant išvengti tolesnio smurto plitimo;
    3. 54.3.tretinė prevencija – paslaugos, skirtos smurtautojams arba aukoms, siekiant išvengti naujų incidentų.
  46. Smurtas prieš vaiką veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
  47. Smurto prieš vaiką formos, kaip jos apibrėžiamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme:
    1. 56.1.fizinis smurtas – tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas;
    2. 56.2.psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas;
    3. 56.3.seksualinis smurtas
      1. 56.3.1.tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui,
      2. 56.3.2.taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar
      3. 56.3.3.disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar
      4. 56.3.4.vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir
      5. 56.3.5.kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos;
    4. 56.4.nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai.
  48. Sunkus nusikaltimas – tai tyčinis nusikaltimas, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo.
  49. SST - „Sacramentorum sanctitatis tutela” Motu proprio. 2001 m. balandžio 30 d. Šventojo Sosto dokumentas išleistas ir popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtintas dokumentas, atnaujintas 2010 gegužės 21 d. popiežiaus Benedikto XVI. Nurodo, kaip tirti skundus ir kokių apsaugos priemonių imtis ir kokias bausmes skirti nusikaltusiems dvasininkams įvairių nusikaltimų, tarp jų seksualinio smurto atvejais.
  50. TDK - Tikėjimo doktrinos kongregacija - (lot. Congregatio pro Doctrina Fidei; sutrumpintai CDF) – Šventojo Sosto institucija, vienas iš Romos kurijos struktūrinių padalinių – kongregacija, anksčiau buvusi žinoma kaip Romos ir visuotinės inkvizicijos aukščiausioji šventoji kongregacija. Tai seniausia iš devynių Romos kurijos kongregacijų. Bažnyčios įkurta kovai su erezija šiandien ji yra tarp aktyviausių pagrindinių Kurijos padalinių, prižiūri tikėjimo doktriną, taip pat sprendžia įvairių nusikaltimų tyrimo ir prevencijos klausimus (tarp jų ir nepilnamečių apsaugos prieš seksualinį smurtą bei bausmių skyrimą nusikaltusiems dvasininkams)
  51. Vaikas, arba nepilnametis – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai. Lietuvos civiliniame kodekse vaiko sąvoka tapatinama su nepilnamečio.
  52. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.
  53. Vaikui nesaugi aplinka – vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių.
  54. Vaikų pornografija - tai atvirai pateikti seksualiniai veiksmai, kuriuose dalyvauja vaikai, arba gašlus vaiko genitalijų demonstravimas. Išskirtini šie vaiko pornografijos požymiai: laikmenoje užfiksuotas vaikas (asmuo, nesulaukęs 18 metų amžiaus); vaizduojamas vaikas yra „tikras“ (realus) arba vaizduojamas asmuo, sulaukęs pilnametystės, tačiau pateikiamas kaip vaikas, arba tikroviškai pateikiamas neegzistuojantis vaikas (sukurtas); vaikas vaizduojamas seksualinių veiksmų kontekste (tikrų arba imituojamų) arba atvirai ir gašliai demonstruojamos vaiko genitalijos; vaikas vaizduojamas vien tik seksualiniais tikslais; vaiko pornografija užfiksuojama vaizdine, spausdintine arba garsine forma.
  55. VTAP įstatymas - Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas, priimtas 2017-09-27, aptariantis vaiko teisių apsaugos sistemą. Apibrėžia smurto sąvoką, draudžia fizines bausmes, įpareigoja piliečius, ypač medicinos, švietimo ir kitas socialinių paslaugų institucijų darbuotojus pranešti apie žinomus ar įtariamus smurto prieš nepilnamečius atvejus.

III. VAIKŲ APSAUGA GRINDŽIAMA JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS,

KURIĄ YRA PASIRAŠĘ LIETUVOS RESPUBLIKA IR ŠVENTASIS SOSTAS,

STRAIPSNIAIS NR. 3 IR NR. 19

  1. 3 STRAIPSNIS

Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

  1. 19 STRAIPSNIS

Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jįglobojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

Tarp tokių apsaugos priemonių reikiamais atvejais gali būti ir veiksmingos socialinės programos, leidžiančios suteikti paramą vaikui ir jį globojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti, gydyti ir imtis kitų priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaiku atvejais, o prireikus iškelti baudžiamąjąbylą.


IV. SAVO PREVENCINES VEIKLAS LJP ORGANIZUOJA, LAIKYDAMASI

VISUOTINĖS BAŽNYČIOS PRIPAŽINTŲ PRINCIPŲ, LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS PARENGTŲ GAIRIŲ IR LIETUVOS ĮSTATYMŲ

  1. LJP, laikydamasi visuotinės Katalikų Bažnyčios dokumentų, Lietuvos Vyskupų konferencijos 2014 m. parengtų gairių bei Lietuvos Respublikos įstatymų, įsipareigoja:
    1. 67.1.atlikdama savo sielovadinę ugdomąją tarnystę puoselėti ir rūpintis visais vaikais, jaunuoliais ir suaugusiais;
    2. 67.2.rūpintis vaikų, jaunuolių ir suaugusių, kai jie tampa pažeidžiami, apsauga;
    3. 67.3.steigti saugias rūpestingas bendruomenes, kurios sukuria mylinčią aplinką, kurioje tinkamai budima dėl galimos išnaudojimo rizikos.
  2. LJP:
    1. 68.1.priimdama naujus darbuotojus, rūpestingai atsirenka kandidatus ir į darbą. Juos ugdo pagal žemiau pateiktas priėmimo į darbą taisykles;
    2. 68.2.reaguoja į kiekvieną skundą dėl LJP darbuotojų smurtavimo, laikydamasi žemiau IX skyriuje „Procedūros” pateiktų nuostatų; siekia kad nusikaltimą padaręs asmuo sulauktų pelnyto teisingumo;
    3. 68.3.patyrusiems smurtą asmenims siekia užtikrinti tinkamą sielovadinę pagalbą;
    4. 68.4.bet kuriam LJP nariui, apie kurį žinoma, kad jis yra nuskriaudęs vaiką, jaunuolį ar pažeidžiamą suaugusį asmenį siekia suteikti sielovadinę pagalbą ir paramą, kuri apimtų ir priežiūrą (superviziją) ir komunikavimą su atitinkamais pareigūnais;
    5. 68.5.visus šiuos principus įgyvendina, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų, šių gairių ir pripažintos gerosios praktikos.
  3. Vaikų saugumo užtikrinimas - viena svarbiausių visų visuomenių užduočių. Katalikų Bažnyčia įsipareigoja rūpintis jų saugumu ir tinkamai organizuoti prevenciją. Bažnyčios popiežiai Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir Pranciškus, vertindami per paskutinius dešimtmečius išryškėjusią padėtį, kai Bažnyčioje ir jos institucijose buvo vykdomi nusikaltimai ir nebuvo užtikrinama tinkama prevencija, kai nusikaltę asmenys neretai perkeliami iš vienos vietos į kitą ar dangstomi, o nukentėjusieji ir jų šeimos nariai nepakankamai atjaučiami, kai jais nebūdavo tinkamai pasirūpinama ir suteikiama pagalbos, kvietė Dievo tautą susigriebti ir visomis jėgomis imti taisyti padėtį, kurti saugią aplinką ir bendravimo kultūrą, kuri leistų mažutėliams jaustis saugiai.
  4. Popiežius Pranciškus kviečia Bažnyčios vadovus ir visą Dievo tautą kantriai darbuotis ir atgauti prarastą visuomenės ir tikinčiųjų pasitikėjimą, atkurti Bažnyčios ir jos institucijų patikimumą. Seksualinės prievartos, kaip ir kitų prievartos rūšių nusikaltimams atsirasti labai dažnai prielaidas sudaro piktnaudžiavimas įgyta galia ir teikiamu žmonių pasitikėjimu, kai nėra būtinumo atsiskaityti už savo elgseną, kai autoritetą turintis bei pagarbą pelnęs asmuo pasijunta nebaudžiamas. Tada atsiranda galimybė piktnaudžiauti.
  5. Vis labiau įsitikinama, kad Bažnyčioje turėtų įsigalėti nulinės tolerancijos principas, kuris įtvirtintų nuostatą, kad siekiant apsaugoti bendruomenę nuo pakartotinų sužeidimų, negalima leisti vieną kartą nusikaltusiam asmeniui grįžti į viešą tarnystę ir turėti sąlytį su vaikais. Todėl po pelnytos bausmės atlikimo, kunigas turi būti gydomas ir įvertinus jo keliamos rizikos laipsnį sprendžiama, kokią kitą tarnystę jam galima patikėti atlitikti (darbas archyve ar kitose neviešose pareigose). Kaltinamajam asmeniui galioja nekaltumo prezumcija, tačiau svarbu atminti, kad paprastai nusikaltėliams yra būdinga aukštas išsisukinėjimo bei manipuliavimo laipsnis.
  6. Kitas labai svarbus Visuotinėje Bažnyčioje įsigalintis principas - dėmesingumo prioritetas skiriamas nukentėjusiam, besiskundžiančiam, teisingumo ieškančiam asmeniui, o ne institucijos geros reputacijos išsaugojimui. Norint apsaugoti vaikus, bendruomenės nariai turi gebėti atpažinti įtartinus atvejus, juos nesunkiai įvardinti ir apie juos pranešti, kad visi pranešimai ar skundai būtų skaidriai tiriami ir principingai vertinami. Tiriant atvejį, svarbu neprarasti budrumo: būti nusiteikusiu pasitikėti besiskundžiančiu ir jo gera valia, jį pagarbiai atjaučiančiai išklausyti. Kita labai svarbi sritis - pasirūpinimas bendruomene, kurioje darbuojasi ar gyvena kaltinamasis.
  7. Nors savo vidiniame gyvenime Katalikų Bažnyčia laikosi Visuotinės bažnytinės (kanonų) teisės, tačiau būdama konkrečios kultūros dalimi ir veikdama konkrečioje valstybėje visų pirma laikosi tos valstybės įstatymų ir tvarkos ir bendradarbiauja su jos institucijomis, siekdamos užkirsti kelią prievartos pasireiškimams.
  8. Kilus įtarimams dėl galimų vaiko teisės pažeidimų, LJP vadovaujasi:
    1. 74.1.Lietuvos vyskupų konferencijos 2014 m. patvirtintu dokumentu „Gairės ir Procedūros, kai įtariami tvirkinamieji veiksmai”.
    2. 74.2.Šventojo Sosto dokumentais, tokiais kaip:
      1. 74.2.1.2001 m. balandžio 30 d. išleista ir popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtinta instrukcija Motu proprio „Sacramentorum sanctitatis tutela“, kuri buvo atnaujinta popiežiaus Benedikto XVI 2010 gegužės 21 d. ir popiežiaus Pranciškaus 2019 m. gruodžio 17 d.
      2. 74.2.2.2011 m. gegužės 3 d. Tikėjimo doktrinos kongregacijos aplinkraščiu, kuris siekė padėti visų šalių Vyskupų Konferencijoms parengti gaires, kaip elgtis tais atvejais, kai nepilnamečiai išnaudojami kunigų, kaip elgtis su aukomis, su prievartautojais, kaip dirbti prevenciškai.
      3. 74.2.3.2019 m. gegužės mėn. 7 d. popiežiaus Pranciškaus apaštaliniu laišku Motu proprio „Vos estis lux mundi”, trijų metų terminui atnaujinusiu pagrindines sąvokas, pranešimo būdus ir aptariusių aukščiausiųjų Bažnyčios pareigūnų atsakomybės reikalus.
    3. 74.3.Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos rekomendacijomis.
  9. Sunkiausiais seksualinės prievartos nusikaltimais Bažnyčios teisė laiko:
    1. 75.1.nusikaltimą prieš šeštąjį Dekalogo įsakymą, padarytą dvasininko su nepilnamečiu iki aštuoniolikos metų (nepilnamečiu laikomas bet kuris asmuo, taip pat ir suaugęs, kuris negali nuolat naudotis proto galiomis);
    2. 75.2.nusikaltimą, kai dvasininkas, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, bet kokiu būdu ir bet kokia priemone įsigyja ar laiko arba platina pornografinius vaizdus, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai iki keturiolikos metų amžiaus.
    3. 75.3.Atskirais atvejais Tikėjimo mokslo kongregacija gali panaikinti senatį, tačiau apskritai nusikaltimas prieš šeštąjį Dekalogo įsakymą, padarytas dvasininko su nepilnamečiu iki aštuoniolikos metų, įsisenėja po dvidešimties metų nuo tos dienos, kai nepilnamečiui sukanka aštuoniolika metų.
    4. 75.4.Be to, Kanonų teisės kodekso 1395 kanonas numato baudžiamąsias sankcijas ir už kitus dvasininkų padarytus nusikaltimus, įvykdytus seksualumo srityje, kurių nereguliuoja kiti įstatymai.
    5. 75.5.Pagal Bažnyčios teisinę tvarką priimti sprendimus dėl dvasininkų atliktų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius priklauso Tikėjimo doktrinos kongregacijai (motu proprio Sacramentorum sanctitatis tutela str. 6 § 1).
    6. 75.6.Motu proprio Sacramentorum sanctitatis tutela str. 16 įpareigoja provincijolą pagal Kanonų teisės (kan. Nr.1717) imtis atsakomybės už parengtinio kanoninio tyrimo atlikimą, kurio siekis įsitikinti skundo prieš dvasininką (diakoną, kunigą, vyskupą) patikimumu ir nusižengimo tikėtinumu. Tuo remiantis provincijolas turi pateikti pranešimą Tikėjimo kongregacijai ir per asistentą informuoti t. Generolą
  1. Lietuvos Respublikos teisėje pagal pavojingumą įstatymo saugomoms vertybėms skiriamos keturios nusikaltimų rūšys: nesunkus nusikaltimas, apysunkis nusikaltimas, sunkus nusikaltimas, labai sunkus nusikaltimas.
  2. Nesunkūs nusikaltimai yra:
    1. 77.1.Lietuvos Baudžiamojo Kodekso, (toliau BK) 1511 str. 1 d. Lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 16 m., nesant prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo (BK 1511 str. 5 d.).
    2. 77.2.Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio (iki 18 m.) asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 1511 str. 2 d.).
    3. 77.3.Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas ar asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. (BK 1511 str. 3 d.)
    4. 77.4.Seksualinis priekabiavimas. Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. (BK 152 str. 1 d.)
    5. 77.5.Jaunesnio nei 16 m. asmens viliojimas. Pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 1521 str. 1 d.)
    6. 77.6.Jaunesnio negu 16 m. asmens tvirkinimas. Tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. (BK 153 str. 1 d.).
    7. 77.7.Tas, kas dalyvavo pornografinio pobūdžio renginyje, į kurį buvo įtrauktas vaikas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. (BK 162 str. 2 d.)
    8. 77.8.Disponavimas pornografinio turinio dalykais. (BK 309 str. 1-4 d.):
      1. 77.8.1.1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
      2. 77.8.2.2. Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
      3. 77.8.3.3. Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
      4. 77.8.4.4. Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
    9. 77.9.Nesunkių nusikaltimų senatis yra aštuoneri metai.
  3. Apysunkiai nusikaltimai yra;
    1. 78.1.Nepilnamečio (iki 18 m.) privertimas lytiškai santykiauti. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. (BK 151 str. 2 d.).
    2. 78.2.Vaiko išnaudojimas pornografijai. Tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. (BK 162 str. 1 d.)
    3. 78.3.Apysunkių nusikaltimų senatis yra dvylika metų.
  4. Sunkūs nusikaltimai yra:
    1. 79.1.Nepilnamečio (iki 18 m.) išžaginimas (Tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. (BK 149 str. 3 d.)
    2. 79.2.Nepilnamečio (iki 18 m.) seksualinis prievartavimas. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. (BK 150 str. 3 d.)
    3. 79.3.Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. (BK 307 str. 3 d.)
    4. 79.4.Tas, kas verbavo, vertė užsiimti prostitucija ar bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. (BK 308 str. 3 d.)
    5. 79.5.Sunkių nusikaltimų senatis yra penkiolika metų.
  5. Labai sunkūs nusikaltimai yra:
    1. 80.1.Mažamečio (iki 14 m.) išžaginimas. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. (BK 149 str. 4 d.)
    2. 80.2.Mažamečio (iki 14 m.) seksualinis prievartavimas. Tas, kas seksualinio prievartavimo veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. (BK 150 str. 4 d.)
    3. 80.3.Labai sunkių nusikaltimų senatis yra dvidešimt penkeri metai.
  6. Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas, priimtas 2017-09-27 (toliau VTAP įstatymas)
    1. 81.1.uždraudžia fizinių bausmių naudojimą, net ir šeimose;
    2. 81.2.įpareigoja vaiką saugoti nuo Baudžiamajame kodekse minimų nusikaltimų ir bet kokio smurto, o nukentėjus jam ir jo šeimai turi būti teikiama kompleksinė pagalba (VTAP įstatymo 29 str);
    3. 81.3.25 metams draudžia asmenims, pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veiklas, susijusias su seksualine prievarta, dirbti ar savanoriauti bet kokioje veikloje su vaikais, o darbdavius įpareigoja, kiekvieną norintį įsidarbinti darbui su vaikais, priimti tik gavus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, (VTAP įstatymo 30 str.);
    4. 81.4.įpareigoja pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
    5. 81.5.VTAP įstatymo 35 straipsnis įpareigoja visus švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu tinkamai sudrausminti blogai besielgiantį vaiką, informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu; bet kuris asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, susijusį su smurtu prieš jį, pranešti turi nedelsdamas, priešingu atveju gali būti pats traukiamas baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn. Jei informuojantis fizinis asmuo pageidauja, jam garantuojamas anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Už melagingus pranešimus numatyta atsakomybė.

V. SAUGUS KANDIDATŲ PRIĖMIMAS Į DRAUGIJĄ BEI Į DARBĄ IR SAVANORIAVIMĄ DRAUGIJAI PRIKLAUSANČIOSE INSTITUCIJOSE

  1. Popiežius šv. Jonas Paulius II yra pasakęs, kad tiems, kurie kėsinasi pakenkti jauniems žmonėms, nėra vietos kunigystėje ar Dievui pasišventusių žmonių tarpe. Popiežius šv. Paulius VI teigė, kad kunigo, kuris laikosi celibato gyvenimas turėtų pasižymėti visišku atsidavimu, jautrumu, o tai neįmanoma asmenims su nepakankama fizine, psichine ir moraline sveikata; ir nereikėtų guostis, kad malonė pridengs ir kompensuos (papildys) tokio žmogaus prigimtinius trūkumus. Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį, kad kandidatų atrinkimo ir ugdymo kriterijai turėtų būti ne vien negatyvūs, užtikrinantys, kad būtų nešventinami problematiški asmenys, bet pozityvūs - padedantys darnaus visapusiško ugdymo dėka siekti asmens šventumo ir skaistumo dorybės išsiskleidimo.
  2. Vyskupai ir vienuolijų vyresnieji turi ypatingą atsakomybę užtikrinti tinkamą pašaukimų ištyrimą (TDK aplinkraštis 2011). To siekdami kandidatų atrankos proceso metu jie privalo:
    1. 83.1.gauti kandidato asmens tapatybę, įgytą išsilavinimą ir darbinę patirtį patvirtinančius dokumentus;
    2. 83.2.iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, turi gauti pažymą, kad asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas;
    3. 83.3.pasinaudoti tinkamomis apklausomis ir ekspertų rekomendacijomis (pvz., psichologo išvada dėl žmogiškos brandos, psichoseksualinės anamnezės vertinimas);
    4. 83.4.priimant kandidatus, ateinančius iš kunigų seminarijų ar kitų vienuolinių kongregacijų, ar stojant asmenims, jau turintiems kunigo šventimus, siekti gauti pilną informaciją apie kandidato raišką buvimo šiose institucijose ar tarnystėje metu.
  3. Už pašaukimų pastoraciją atsakingas Provincijos narys, tampriai bendradarbiauja su psichologu, kuris atlieka psichologinį kandidatų vertinimą ir su nariais egzaminatoriais, siekdamas atpažinti tuos, kurie ateityje gali netinkamai elgtis, ir jų į Draugiją nepriimti.
  4. Darbuotojų bei savanorių priėmimas/samdymas.
  5. Priimant asmenį savanoriauti ar dirbti pagal darbo sutartį su nepilnamečiais LJP priklausančiuose rektoratuose, parapijose, ugdymo įstaigose, reikalauti, kad jis pateiktų:
    1. 86.1.asmens tapatybę, išsilavinimą ir darbinę patirtį įdentifikuojančius dokumentus;
    2. 86.2.motyvacinį kandidato raštą ir CV;
  6. Įstaigos vadovas, vadovaudamasis VKAP įstatymo 30 str. 5 d., iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro turi gauti pažymą, kad priimamas į darbą ar savanoriauti asmuo nėra teistas už nusikalstamas veikas, arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai.
  7. Numatomas priėmimo pokalbis (interviu).
  8. Susipažįstama su kandidato pateikiamu jį rekomenduoti galinčių asmenų sąrašu ir jų adresais.
  9. Visi su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais pradedantys dirbti Provincijos nariai, darbuotojai ir savanoriai bus pasirašytinai supažindinami su pareiginiais nuostatais, darbuotojų etikos kodeksu, kurie nustato tinkamo elgesio ribas, įpareigoja rūpintis saugios aplinkos kūrimu ir privalomai pranešti apie įtartinus atvejus, laikantis valstybės įstatymų Katalikų Bažnyčios teisės ir Jėzaus Draugijos dokumentų (žiūr. Priedas Nr. 1-4)
  10. Įstaigos vadovas ar savanoriškos veiklos organizatorius iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro turi gauti pažymas apie asmenis, jo vadovaujamoje įstaigoje jau dirbančius VKAP Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimančius savanoriška veikla.


VI. UGDYMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

  1. Provincija ir jai priklausančios institucijos deda visas pastangas, kad užtikrintų savo narių sveiką žmogišką ir dvasinį ugdymą, tiek pirminį, tiek tęstinį, kurio tikslas - asmens brandumas, šventumas, skaistumo dorybės išsiskleidimas. Būtina nuolatos atnaujinti ganytojų įsipreigojimą siekti šventumo pagal Kristaus, Gerojo Ganytojo pavyzdį. Turėti tokį ganytoją - Dievo tautos teisė.
  2. Visi nariai turėtų prisiminti, kad jų skaistumo įžadas - visiškas susilaikymas gyvenant celibate - yra vardan dangaus karalystės. Skaistumo įžado dėka jie siekia vis didesnio supanašėjimo su Kristumi ir trokšta geriau tarnauti artimui, jo dėka užsidega troškimu vis labiau siekti žmogiškojo brandumo ir gebėjimo mylėti. Kad galėtų kuo pilniau išpildyti savo įžadinius įsipareigojimus gyventi neturtingai, skaisčiai ir paklusniai, jie turėtų naudotis visomis prieinamomis priemonėmis, prigimtinėmis ir antgamtinėmis, kurios tik galėtų pagelbėti siekti minėto tikslo.
  3. Koks bebūtų jėzuito amžius, jo įžadais Dievui pašvęstas gyvenimas turi būti nuolat dvasiškai ir asketiškai ugdomas, į ugdymą turėtų būti įtraukiamos tokios temos:
    1. 94.1.aptariančios psicho-seksualinį vystymąsi,
    2. 94.2.padedančios užtikrinti tinkamą elgesį apaštalinės veiklos vykdymo metu,
    3. 94.3.informuojančios apie netinkamo seksualinio elgesio su nepilnamečiais ir suaugusiais pastoracines, moralines ir teisines pasekmes.
    4. 94.4.To siekdamas, provincijolas užtikrins, kad šie kursai jėzuitams būtų rengiami kiekvieno ugdymo etapo (naujokyno, scholastikato, tercijato ir pan) metu. Provincijolas taip pat skatins narius dalyvauti periodiškai jo inicijuojamuose seminaruose, nagrinėjančiuose šias temas.
  4. Svarbu, kad jaunų, besimokančių ar dirbančių mūsų institucijose žmonių, ypač naujokų, scholastikų ir kunigų nepavergtų priklausomybės, susijusios su nusikalstamu smurtu prieš nepilnamečius bei jų išnaudojimu, o taip pat priklausomybės, naudojantis pornografijos verslo paslaugomis, kai žeminamas nepilnamečių, moterų ir bendrai žmogaus orumas.
  5. Jei reikalinga, nariams teikiama pagalba įvairių žmogiškos brandos sutrikimų korekcijai.
  6. Visi nariai, gyvenantys ir dirbantys LJP, privalo dalyvauti Provincijos patvirtintame apmokymo apie saugią aplinką seminare, nebent apmokymas jau buvo atliktas kitoje provincijoje ir buvo tęsiamas kasmet po vieną valandą per metus. Tokio seminaro metu jie bus supažindinami su seksualinės prievartos reiškiniu (gerai žinotų traumuojančias prievartos pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai ir elgsenai, jos įtaka šeimoms ir bendruomenėms; su seksualinės prievartos požymiais ir atpažinimo indikatoriais, pagalbos teikimo nukentėjusiems principais ir saugios aplinkos kūrimo ypatumais).
  7. Nariai, kurie dirba su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais privalo dalyvauti bet kurioje, jo darbovietės rengiamoje privalomojoje programoje, siekiančioje padėti jiems geriau atlikti nepilnamečių apsaugos pareigas. Visi priimami savanoriauti ar dirbti su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais LJP priklausančiose įstaigose asmenys per pirmąsias darbo dienas, bet ne vėliau, nei per pirmuosius keturis darbo mėnesius turės išklausyti atitinkamus kursus ir įgyti tinkamas žinias bei kompetencijas, padedančias užtikrinti seksualinės prievartos prevenciją. Šie kursai bus organizuojami 1-2 k. per metus.
  8. LJP įsipareigoja sudaryti visas sąlygas kad visi jos nariai, darbuotojai ir savanoriai galėtų dalyvauti tęstiniame ugdyme, keldami savo kvalifikaciją.

VII. SAUGIOS APLINKOS KŪRIMAS

  1. LJP ir jai priklausančių institucijų nariai privalo visomis išgalėmis kurti pagarbią ir saugią bendravimo kultūrą, t.y. santykius ir aplinką, kurioje būtų sunku nuskriausti silpnesnįjį. Todėl kiekvienas, dirbantis su vaikais ir pažeidžiamais suaugusiais, asmuo (kunigai, vienuoliai, mokytojai, darbuotojai, savanoriai ir kiti tarnautojai) privalo būti pasirašytinai supažindintas su priimtino elgesio taisyklėmis, elgesio kodeksais, gairėmis, instrukcijomis, priimtinomis elgesio ribomis, kurias turi gerai žinoti ir įsipareigoti jų laikytis. (LJP nariams, LJP įstaigų darbuotojų ir savanorių elgesio taisyklės, etiško elgesio kodeksai nurodyti Prieduose Nr. 1 ir Nr. 3).Taisyklės ir elgesio kodai gali būti net griežtesni, nei numato atitinkami valstybės dokumentai (pvz. numato, kad darbuotojai privalo vengti likti su nepilnamečiu vieni du).
  2. LJP šiuos savo dokumentus viešina, su jais supažindina kaip galima platesnį ratą žmonių. Patys vadovai įsipareigoja įgyti tinkamų žinių ir kompetencijų, leidžiančių anksti pastebėti netinkamo, rizikingo elgesio požymius ir laiku reaguoti.
  3. Rūpinimosi saugia aplinka ir seksualinės prievartos prevencijos organizavimo darbus provincijolas gali patikėti savo delegatui. Pagrindinė delegato pareiga - priimti ir tirti nukentėjusių skundus ar trečių šalių pranešimus apie galimus narių seksualinės prievartos prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusius atvejus ir tinkamai patarti provincijolui kokius galimus veiksmus būtų geriausia daryti, kad būtų tinkamai sureaguota į nukentėjusio ar jo atstovo skundą. Provincijolas reikalui esant, atvejo nagrinėjimui galėtų paskirti ir bet kurį kitą narį ar pasaulietį ekspertą.
    1. 102.1.delegatas tiesiogiai atsakingas ir pavaldus provincijolui;
    2. 102.2.delegatas yra atsakingas už pranešimų pateikimą ir ryšių palaikymą su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos regioniniais padaliniais ir kitomis valstybinėmis institucijomis, su kuriomis privaloma bendrauti, kai įtariamas vaiko seksualinis išnaudojimas;
    3. 102.3.delegatas, siekdamas atlikti tyrimą, gali pasitelkti provincijos jėzuitus, pasauliečius, teisės specialistus, išorinius tyrėjus ar psichinės sveikatos specialistus;
    4. 102.4.delegatas visais atvejais paiso profesinio konfidencialiumo;
    5. 102.5.delegatas yra pasirengęs bet kuriuo metu susitikti su bet kuriuo nariu, kuris siekia patarimo, ar svarsto apie prisipažinimo būdus ar nori išreikšti savo susirūpinimą dėl kitų narių elgesio;
    6. 102.6.tarpininkaujant ir vadovaujant socijui delegatas palaiko ryšį su kaltinamuoju ar kaltinamajam padėti paskirtu asmeniu;
    7. 102.7.delegatas atlieka kitus veiksmus, kurie aprašyti IX skyr. Procedūros ir Priede Nr.6
  4. 103.Skundų nagrinėjimui ir galimo nusikaltimo sunkumo ir galimų pasikartojimų rizikos nustatymui provincijolui pataria Provincijos tyrimo komisija, sudaryta iš jėzuitų ir pasauliečių bendradarbių, turinčių kompetencijų vaikų apsaugos ir smurto prevencijos srityje.( Priedas Nr. 6)
  5. 104.Programų apie saugios aplinkos kūrimą ir smurto prevenciją vykdymas.
  6. 105.LJP įsipareigoja parengti ugdomąsias programas apie saugios aplinkos kūrimą ir užtikrinti, kad jų būtų nuolat mokoma. Šias programas, skirtas vaikams, tėvams, kunigams ir vienuoliams, mokytojams ir darbuotojams, o taip pat savanoriams, bendradarbiaudami veda nepilnamečių tėvai, valstybės ir savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistai, švietimo darbuotojai, psichologai. Programos parengiamos ir įgyvendinamos, atsižvelgiant į dalyvių amžių. Jos siekia supažindinti su seksualinės prievartos esme, apraiškomis, būdais ją atpažinti. Supažindinama, kokių veikimo būdų imasi pedofilijos tendencijas turintis asmuo, stengdamasis „suvilioti” potencialią auką, pelnyti jos artimųjų pasitikėjimą.
  7. 106.Taip pat išaiškinama, kokiu būdu geriausia pranešti atitinkamoms valstybinėms ir bažnytinėms institucijoms apie kilusius įtarimus dėl lytinės prievartos. Pranešimo būdas turi būti aiškus ir paprastas, lengvai įvykdomas.
  8. 107.Pilietinė pareiga pranešti. Visi LJP nariai, privalo susipažinti su valstybinės teisės reikalavimais pranešti apie buvusį ar dabar vykstančio smurto ar nepriežiūros atvejus prieš nepilnametį. Apie kai kuriuos jų įstatymas reikalauja pranešti nedelsiant policijai ir/ar vaiko teisių apsaugos regioniniams padaliniams. Visi nariai turi vykdyti šį įstatymo reikalavimą. ( Priedas Nr. 2)
  9. 108.Jei jam kiltų klausimų kaip parengti pranešimą ( Priedas Nr. 5), turėtų kreiptis į provincijolo paskirtą delegatą.
  10. 109. Valstybinės teisės reikalavimas pranešti apie galimą smurtą nepilnamečio atžvilgiu negalioja, jei informacija gaunama Susitaikymo sakramento (išpažinties) metu ar Sąžinės atvėrimo provincijolui metu. Tokiu atveju privaloma saugoti išpažinties paslaptį.

VIII. BENDRUOMENĖS INFORMUOTUMO GERINIMAS IR UGDYMAS

  1. 110.Siekdama užkirsti kelią smurtui bei prievartai ir kurti saugią aplinką bei teikti sielovadinę pagalbą jau nukentėjusiems nuo prievartos asmenims, LJP dės visas pastangas ugdyti savo mokyklų, rektoratų ir parapijų bendruomenes. Pirminės prevencijos metu svarbu atkreipti dėmesį, kad žmogiškoji prigimtis vis dėl to yra trapi, pažeidžiama, gebanti nusidėti, kad jokio žmogaus negalima idealizuoti ir statyti ant pjedestalo. Mes turime mokytis pasitikėti žmonėmis ir mokyti to vaikus, tačiau pasitikėjimas negali būti beribis, aklas.
  2. 111.Informuotumo didinimo ir kitų pirminės prevencijos būdų sklaidos bus siekiama įprastinių pamokų, paskaitų, kursų, pamokslų metu, o taip pat rengiant specialias pamaldas (atgailos ir susitaikymo liturgijas), įtraukiant į sielovadinį darbą specialias maldas ir teminines homilijas.


IX. PROCEDŪROS, KAI ĮTARIAMI SEKSUALINĖS PRIEVARTOS VEIKSMAI. INSTRUKCIJOS KAIP REAGUOSIME, GAVĘ PRANEŠIMĄ (SKUNDĄ) DĖL SEKSUALINĖS PRIEVARTOS

(bendravimo su nukentėjusiais ypatumai ir galimo nusikaltimo aiškinimosi procedūros).

  1. 112.Šie veiksmai grindžiami troškimu išsiaiškinti tiesą ir siekti gydyti patirtas žaizdas. Skundo gavimas - tai dar ne nuosprendis ir pasmerkimas. Skundo gavimas reiškia tyrimo proceso pradžią, jis turėtų būti vykdomas naudojant dvasinės įžvalgos metodą, pagarbiai ir atidžiai klausant visų suinteresuotų pusių liudijimo ir rūpinantis skundo teikėjo saugumu, laisve, o kaltinamojo teise - naudotis nekaltumo prezumcija ir gintis, siekiant išsaugoti savo gerą vardą.
  2. 113.Visi veiksmai yra atliekami, laikantis Lietuvoje galiojančių valstybės įstatymų ir 2014 m. Lietuvos Vyskupų konferencijos patvirtintų gairių bei procedūrų.
  3. 114.Visais atvejais laikomasi nuostatos visų pirma įstatymų numatyta tvarka apie įtariamą atvejį, jei tai susiję su nusikaltimu prieš nepilnametį nedelsiant informuoti atitinkamus vaiko teisių apsaugos skyriaus ir/ar policijos pareigūnus. Apie tai privaloma informuoti skundą teikiantį asmenį ar jo atstovą, o taip pat paraginti juos pačius taip pat kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
  4. 115.Šiame skyriuje numatytos tvarkos, kai tyrimą atlieka ne teisėsaugos institucijos, bet LJP, laikomasi šiais atvejais:
    1. 115.1.kai kaltinamas asmuo yra jau miręs;
    2. 115.2.kai pagal galiojančius valstybės įstatymus šis elgesys nėra laikomas nusikalstamu, bet yra nesuderinamas su Bažnyčios nustatytu elgesio kodu;
    3. 115.3.kai valstybinės teisėsaugos institucijos nutraukia tyrimą.
  5. 116.Šios instrukcijos numato tyrimo eigą visų pirma tiems atvejams, kai nusikaltimu įtariamas LJP kunigas ar kitas jos narys (naujokas, scholastikas ar brolis).
  6. 117.Šiose instrukcijose numatyta tvarka bus taikoma ir mūsų institucijose su nepilnamečiais dirbančiais ar dirbusiems darbuotojams ar savanoriams, derinant su tų institucijų veiklos nuostatais, įstatais, darbo tvarkos taisyklėmis.
  7. 118.Jei įtarimai susiję su esamu Bažnyčios institucijos darbuotoju, kitaip nei dvasininko ar vienuolio atveju, provincijolo paskirtas atstovas - delegatas turi perduoti skundą atitinkamai institucijai, nustatančiai darbo santykius, kad ši jį ištirtų laikydamasi darbo teisės taikomų procedūrų (ir visų kitų susijusių įstatymų).
    1. 118.1.Delegatas turi palaikyti ryšius su atitinkama institucija, kad žinotų kaip atsakyti nukentėjusiajam, kai tyrimas bus baigtas, ypač jei skundas yra pagrįstas.
    2. 118.2. Atsakymas nukentėjusiajam turėtų būti teikiamas, kartu su atitinkama institucija, kurioje darbuotojas sudaręs darbo santykius, laikantis šiame dokumente išdėstytų principų ir procedūrų.
    3. 118.3.Tokio tyrimo metu sukaupti dokumentai arba kita medžiaga turi būti laikomi pagal įdarbinančios institucijos nuostatas ir atitinkamus įstatymus.

PIRMINIO TYRIMO PROCEDŪROS

  1. 119.Skundo tyrimo eiga turi būti nuosekli ir skaidri. Patirtis sako, kad tyrimo nepriklausomumui (objektyvumui) užtikrinti į tyrimo atlikimą svarbu įtraukti kompetentingus ir patyrusius pasauliečius (psichologus, vaiko teisių apsaugos specialistus; teisininkus, socialinius pedagogus), kurių bent vienas būtų moteris.
  2. 120.Skundus ar pranešimus dėl LJP narių netinkamo seksualinio elgesio gali teikti įvairūs asmenys, pradedant pačiais nukentėjusiais ar jų šeimų nariais, vyskupijos pareigūnai, kiti jėzuitų bendruomenės nariai, darbovietės kolegos, ir baigiant pačiu prisipažinti nusprendusiu nusikaltėliu. Gavęs skundą ar pranešimą provincijolo paskirtas LJP atstovas - delegatas (toliau delegatas) nedelsdamas turi informuoti socijų ir/ar provincijolą. Delegatas ar kitas provincijolo paskirtas asmuo turi pradėti pirminį skundo tikėtinumo įvertinimą ir apie šio tyrimo išvadas pranešti provincijolui.
  3. 121.Tyrimo procesui turi vadovauti delegatas, atsižvelgdamas į konkrečius skundus, šaukti tyrimo komisijos posėdžius ir jiems, laikydamasis taisyklių, vadovauti, palaikyti ryšį su atskiromis Bažnyčios institucijomis.
  4. 122.Jei skundo teikėjas pageidauja, kad jį atstovautų advokatas ir siekia žalos atlyginimo iš bažnytinės vadovybės, o taip pat nenori jokios pastoracinės paramos ar kitokio susitarimo su Bažnyčia, tuomet klausimas turėtų būti sprendžiamas ne vadovaujantis šiuo dokumentu, o taikant įprastas priemones, naudojamas nagrinėjant civilinius ieškinius. Bažnytinė vadovybė, sprendžiant civilinį ieškinį, turėtų stengtis veikti atsižvelgdama į skundo teikėjo gerovę.
  5. 123.Provincijolas, jeigu skundas nukreipiamas teisėsaugos institucijoms, provincijos tyrimą laikinai nutraukia, visą informaciją nedelsdamas siunčia Tikėjimo doktrinos kongregacijai, kuri duos nuorodas, kaip elgtis toliau.
  6. 124.Tais atvejais, kai su skundu yra susijusi ne vien LJP, (pvz., kunigas jėzuitas darbuojasi vyskupijai priklausančioje parapijoje ar bet kurioje kitoje institucijoje) delegatas turėtų nustatyti, kuri bažnytinė vadovybė yra labiau susijusi su klausimu ir kuri turėtų būti nurodyta kaip vadovaujanti institucija reagavimo į skundą procese. Siekiant valdyti (koordinuoti) procesą ir nustatyti, koks atsakymas dėl skundo turėtų būti pateiktas, vadovaujanti institucija kartu su delegatu, palaiko ryšius su bet kuria kita susijusia bažnytine vadovybe.
  7. 125.Tuo atveju, jei skundas dėl seksualinės prievartos teikiamas prieš provincijolą, delegatas per provincijos socijų ir Rytų ir Centrinės Europos asistentą informuoja Jėzaus Draugijos Generolą.
  8. 126.Kaupiant informaciją, būtina atskirti faktus nuo nuomonės, o savo prielaidas ir išvadas pagrįsti. Svarbu kaupti bet kokią informaciją apie galimus prievartos pasireiškimo atvejus, net jei tuo metu atrodytų, kad jos nepakanka kaltumui įrodyti.
  9. 127. Skundo (pranešimo) priėmimo, jo nagrinėjimo ir vertinimo, kanoninio tyrimo eiga, suinteresuotų asmenų ir institucijų informavimo, proceso peržiūros ir kiti proceso klausimai yra aptariami Priede Nr. 6.

X. PAGALBA NUKENTĖJUSIEMS

  1. 128.Pasaulio vienuolijų vyresniųjų konferencijos 2019 m. dokumente sakoma: „pripažįstame, jog bandymas spręsti šias, su nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių asmenų seksualine prievarta susijusias problemas, buvo neadekvatus, mūsų nesugebėjimas suvokti jūsų skausmą - gėdingas. Iš visos širdies jūsų atsiprašome ir apgailestaujame. Jūsų taip pat prašome patikėti mūsų gera valia ir mūsų nuoširdumu. Jus kviečiame darbuotis su jumis, kad sukurtume saugias struktūras ir užtikrintume maksimalų rizikos sumažinimą“.
  2. 129.Patyrę seksualinį smurtą asmenys ilgam laikui giliai sužeidžiami, ir žaizdos labai sunkiai gyja. Jos pasireiškia tų žmonių pasipiktinimu, apmaudu ir autodestrukciniu elgesiu. Jiems labai sunku atleisti savo skriaudikui. šv. Tėvas Pranciškus užtikrina, kad Bažnyčia vienu svarbiausiu savo prioritetu laiko įsipareigojimą teikti jiems bet kokią pagalbą, kuri tik būtų reikalinga, padėdama pasitelkti reikalingus specialistus bei ekspertus ir labai atidžiai išklausydama jų pasakojimų, mokydamasi iš jų ir jautriai reaguodama.
  3. 130.LJP provincijolas ar jo delegatas atstovauja visai Katalikų Bažnyčiai, todėl turi būti pasirengęs išklausyti nukentėjusius ir jų šeimos narius ir būti įsipareigojęs jiems teikti dvasinę ir psichologinę pagalbą. LJP susisieks su nukentėjusiais ir jų šeimos nariais ir nuoširdžiai rūpinsis jų dvasine ir emocine gerove. Visų pirmiausia Bažnyčios pareiga - nukentėjusiųjų ir jų šeimų atžvilgiu - juos apsaugoti, gydyti ir padėti siekti atleidimo ir, kiek įmanoma, susitaikymo. Suprantama, šis procesas yra labai sudėtingas ir dažnai atleidimo ir susitaikymo pasiekti gali nepavykti.
  4. 131.LJP įsipareigoja nuolat siekti užmegzti ir palaikyti santykius su bet kuriuo asmeniu, kuris nukentėjo nuo bet kurio bažnyčios pareigūno sielovadinių patarnavimų metu, nesvarbu ar jis buvo nepilnametis ar pažeidžiamas suaugęs, nesvarbu, ar tai naujai įvykęs, ar praeityje prieš metus ar dešimtmečius atsitikę atvejis ir suteikti jam pagalbą, siekiant psichologinio, emocinio ir dvasinio gijimo. Šią pagalbą teikti bus stengiamasi atjautos, priėmimo, konfidencialumo ir pagarbos dvasioje.
  5. 132.Tokios pagalbos išraiškomis gali būti: konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu, dvasinis palydėjimas, nukentėjusiojo ar jo šeimos narių įtraukimas į palaikomąsias grupes; kitos socialinės paslaugos; finansinė parama; žalos atlyginimas, dėl kurių įgyvendinimo LJP raštu sutaria su nukentėjusiu.
  6. 133.Kaip sielovadinės pagalbos nukentėjusiems ir jų šeimoms išraiška yra LJP provincijolo ar jo delegato įsipareigojimas pasiūlyti jiems susitikti. Susitikimo metu jie turėtų su kantrybe ir atjauta išklausyti nukentėjusiųjų patirtis ir nuogąstavimus ir Bažnyčios vardu atsiprašyti.
  7. 134.Provincija dės visas pastangas, kad visi nusiskundimai dėl jos narių netinkamo elgesio būtų įforminami kaip rašytiniai skundai ir tai leistų daug efektyviau siekti teisingumo, teikti pagalbą ir siekti gijimo.
  8. 135.Katalikų Bažnyčia ir jos ordinas Jėzaus draugija nesiekia nuslėpti skundų ir nutildyti nukentėjusiųjų balsų piniginėmis kompensacijomis. Todėl LJP neinicijuoja jokių sandėrių, kurie leistų šalims įsipareigoti konfidencialumui, nebent nukentėjusi šalis tokio konfidencialumo pati prašo, tai išreikšdama raštiškai. Tokiu atveju sudaroma sutartis.


XI. JĖZUITŲ, KURIEMS DĖL PATIKIMO SKUNDO, KALTINANČIO SEKSUALINIU SMURTU PRIEŠ NEPILNAMEČIUS IR PAŽEIDŽIAMUS SUAUGUSIUS ASMENIS YRA APRIBOTA APAŠTALINĖ VEIKLA,

PRIEŽIŪRA IR SIELOVADINĖ PAGALBA

  1. 136.Visais nusikaltusiais savo nariais, o tarp jų ir jėzuitais, dėl kurių netinkamo elgesio su nepilnamečiais yra pateiktas tikėtinas skundas, LJP rūpinasi, siekdama dviejų pagrindinių tikslų:
    1. 136.1.Visų pirma, imdamasi adekvačių atsargumo priemonių siekia užtikrinti, kad bet kuri LJP atliekama sielovadinė veikla būtų patikima, nekeltų grėsmės nepilnamečiams ir leistų tinkamai užtikrinti saugią aplinką.
    2. 136.2.Antra, tikisi suteikti sielovadinę pagalbą apkaltintam jėzuitui.
  2. 137.Rūpestis apkaltintu jėzuitu.
  3. 138.Net ir nusikaltęs ir bausmės sulaukęs mūsų narys lieka mūsų broliu. Draugijoje įsigalėjęs esminis cura personalis principas nurodo, kad turime rūpintis visais asmenimis. Provincija iš savo narių paskiria apkaltinto jėzuito kuratorių, kuris siekia suteikti pagalbą jėzuitui, prieš kurį įteiktas skundas buvo pripažintas tikėtinu. Kuratorius suteikia tinkamą dvasinę ir asmeninę pagalbą, taip pat psichologinį palaikymą. Jis galėtų suderinti psichologinės kaltinamojo būklės ištyrimą bei įvertinimą ir/ar organizuoti terapiją.
  4. 139.Sielovadinės pagalbos siekis - padėti apkaltintam ar jau bausmę atlikusiam nariui, kad jis nuoširdžiai pripažintų kaltę, atliktų bausmę, siektų dvasinio atsivertimo, siektų, kad jam nukentėjęs atleistų ir įvyktų susitaikymas. Jie turėtų sutikti gydytis: įsitraukti į individualią ar grupinę psichoterapiją, tiksliai laikytis medikų nurodymų, vėliau laikytis savo individualaus saugos plano, budėti dėl galimo atkritimo.
  5. 140.Visos teikiamos pagalbos priemonės, skirtos kunigams, turi atitikti kanonų teisę ir Motu proprio SST.
  6. 141.Kitiems Draugijos nariams (scholastikams ir broliams) pagalba teikiama, laikantis Bažnytinės kanonų teisės.
  7. 142.Mūsų įstaigų kaltinamiems darbuotojams ir savanoriams atitinkama pagalba turėtų būti teikiama, laikantis darbo ar savanoriavimo sutarties nuostatų.
  8. 143.Gyvenimo sąlygos.
  9. 144.Aptarus situaciją su vietos vyskupu, provincijolas narį, dėl kurio gautas skundas buvo pripažintas tikėtinu, nukreips gyventi į tinkamus namus. Paprastai tai bus jėzuitų bendruomenės rezidencija ar kita gyvenamoji vieta, kurioje galima užtikrinti tinkamą priežiūrą. Provincijolas gali aprobuoti ir kitas reikalingas priemones.
  10. 145.Apaštalinė veikla.
    1. 145.1.Tardamasis su vietiniu vyskupu, provincijolas tikėtinai apkaltintam jėzuitui skiria kanonų teisės numatytas apaštalinės veiklos pareigas.
    2. 145.2.Jei skundas pasitvirtins ir bus pripažintas tikėtinu, nariui nebus leista užimti jokių pareigų ir atlikti jokios veiklos, kurioje jam galėtų atsirasti galimybė susitikti su nepilnamečiais.
  11. 146.Saugos planas
  12. 147.Kai skundas tampa pripažintas tikėtinu, provincijolo delegatas, konsultuodamasis su LJP tyrimo komisija parengia Saugos planą, individualizuodamas saugos priemones kaltinamajam. Kiekviename Saugos plane:
    1. 147.1.įvardinamos problemas sukėlusios asmens elgsenos, bent minimalus aukų skaičius ir nukentėjusių asmenų amžius bei lytis;
    2. 147.2.pateikiama informacija apie tai, kaip narys dažniausiai leidžia laiką;
    3. 147.3.bet kokie nuolatinei gyvenimo vietos registracijai skirti reikalavimai (apribojimai);
    4. 147.4.pateikiamas trumpas nario elgesio rizikingumo įvertinimo apibūdinimas ir rekomenduojamos riziką mažinančios priemonės:
      1. 147.4.1.nario prieigos prie nepilnamečių apribojimai ir kaip tas prieigas reiktų prižiūrėti;
      2. 147.4.2.asmeninių santykių su draugais ir šeimos nariais ypatumai, leidžiantys užtikrinti, kad nesant kitų suaugusių priežiūros, narys nesusitiks su nepilnamečiais;
      3. 147.4.3.nurodoma, kaip bus prižiūrima nario naudojimasis internetu, mobiliuoju telefonu, kitomis elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, socialiniais tinklais ir pan.
      4. 147.4.4.aptariami finansinės atskaitomybės klausimai;
      5. 147.4.5.nusakomos nario dabartinės gyvenimo sąlygos.
    5. 147.5.nurodomas atsakingo už kiekvienos rizikos mažinimo priemonės įgyvendinimą asmuo;
    6. 147.6.nurodomos, kokios bus saugos plano pažeidinėjimo pasekmės;
    7. 147.7.pažymimi laikotarpiai, kai saugos planas bus įvertinamas ir peržiūrimas LJP tyrimo komisijoje.
  13. 148.Kiekvieną saugos planą, prieš pateikiant jį apkaltintam nariui, turi patvirtinti provincijolas.
  14. 149.Socijus pasirūpins, kad Saugos planas būtų įteiktas apkaltintam nariui ir Saugos plano įgyvendinimo priežiūrą atliekančiam asmeniui (toliau SPIPA) (supervizoriui). Jis turi užtikrinti apkaltintąjį narį, kad Saugos planas tai ne bausmė, bet daugiau pagalbą teikianti priemonė, padedanti apkaltintajam vengti rizikingų situacijų, kurios jį ir kitus įstumtų pavojun ir padarytų pažeidžiamus.

XII. PRIEŽIŪRA IR ATSKAITINGUMO PRIEMONĖS

  1. 150.Vietos jėzuitų bendruomenių vyresniųjų vaidmuo. Vienas iš pačių svarbiausių vietos jėzuitų bendruomenių vyresniųjų rūpesčių - teikti pagalbą savo bendruomenės nariams nuosekliai ir ištikimai gyventi įžadais Dievui pašvęstą gyvenimą, kad jie vengtų bet kokių netinkamo elgesio apraiškų. Vyresnieji turėtų pastebėti, ar jų nariai gerai susipažinę ir laikosi LJP tinkamo elgesio taisyklių, vyskupijos ir įstaigos, į kuriose yra paskirti darbuotis, nuostatų ir taisyklių.
  2. 151.Rūpestis vienas kitu. Kiekvienas narys, laikydamas Draugijoje įsigalėjusio papročio Curra personalis ir Correctio fraterna, apie pastebėtus savo bičiulio elgesio nukrypimus ar netinkamus santykius su nepilnamečiais bus pasirengęs pasikalbėti su juo asmeniškai ir, jei reikia, apie savo nerimavimą gebės pasikalbėti su bendruomenės vyresniuoju. Jei kiltų rūpesčio dėl vyresniojo elgsenos, narys turėtų apie tai pasikalbėti su provincijolu.
  3. 152.LJP suprasdama, kad visomis jėgomis privalo prisidėti prie Bažnyčios misijos tęstinumo ir patikimumo ir tinkamai organizuoti smurto prevenciją ir reaguoti į bet kurio smurto pasireiškimą, organizuoja skundų teikimo ir jų nagrinėjimo monitoringo (priežiūros) sistemą, kuri tinkamu laiku informuotų visuomenę apie esamą situaciją ir kuriai vadovautų ir kurią organizuotų kompetentingas ir nepriklausomas asmuo.
  4. 153.LJP vadovai prieš atlikdami naujus nario paskyrimus ar su asmeniu susijusius sprendimus, turėtų atnaujinti savo žinias apie praeityje buvusius nusiskundimus dėl netinkamo elgesio. Todėl atidžiai socijui prižiūrint periodiškai turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos asmeninės bylos. Jei reikia, dėl buvusių skundų dėl netinkamo nario elgesio būtų galima pasikonsultuoti su buvusiais provincijolais. Visai tai turi būti atlikta laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių.
  5. 154.Kiekvienas LJP narys primygtinai raginamas priminti provincijolui, ypač pradedančiam naujai eiti pareigas, apie bet kurį prieš save gautą skundą. Bet kuriam nariui, dėl kurio elgesio praeityje yra gautas skundas, gali būti nurodoma periodiškai provincijolui pateikti pranešimą, ar jam žinomi bet kokie nauji galimi prieš jį rengiami skundai, o taip pat ar jam nėra iškilusių kokių nors problemų.

Pastaba: bet kuriam nariui, atskleidusiam savo potraukį nepilnamečiams, LJP suteiks pagalbą. Ši pagalba pasireikš tinkamu situacijos įvertinimu ir /ar terapijos skyrimu, o jei reikia ir kitomis priemonėmis.

  1. 155.Programų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, priežiūra(
  2. 156.Nariai, einantys vadovų pareigas, turėtų būti susipažinę su visomis jų vadovaujamų parapijų, rektoratų, mokyklų, organizacijų vykdomomis programomis, skirtomis nepilnamečių ugdymui. Tokių programų sąrašas bus laikomas parapijos, rektorato, mokyklos ar organizacijos centrinėje raštinėje ir kartu bus nurodytas trumpas veiklų aprašymas, tikslas, vykdytojai ir koordinatoriai, susitikimo laikai ir vietos. Vadovai gerai susipažįsta su šiomis programomis ir domisi, ar jos vykdomos su gera priežiūra (supervizija).
  3. 157.Kaltinamųjų ir kaltųjų priežiūra (supervizija, monitoringas)
    1. 157.1.Kiekvienam nariui, prieš kurį buvo gautas tikėtinas skundas, paskiriamas asmeninis SPIPA, kurio pagrindinis vaidmuo - užtikrinti, kad apkaltintas narys elgtųsi prisilaikydamas jam Saugos plane nurodytų rizikos mažinimo priemonių reikalavimų. SPIPA paskiria provincijolas.
    2. 157.2.Jei dėl apkaltinto nario elgesio iškiltų kokia nors problema ar atsirastų susirūpinimą keliantis reikalas, SPIPA nedelsdamas susisiekia su socijumi ar delegatu.
    3. 157.3.Siekdamas užtikrinti, kad apkaltintasis narys laikytųsi saugos plano, SPIPA palaiko nuolatinius ryšius su delegatu.
    4. 157.4.Tyrimų komisija kiekvienais metasi peržiūri kiekvieną Saugos planą ir pateikia provincijolui rekomendacijas dėl reikalingų pakeitimų atlikimo.
  4. 158.Kiekvienais metais provincijolas ar jo delegatas provincijos narius informuos apie Vaikų saugos LJP situaciją. Ši informacija gali būti pateikiama raštu ar žodžiu apie per metus gautus pranešimus apie seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejus. Jos apimtis priklausys nuo provincijolo, aptarus su kompetentingais asmenimis, sprendimo.


XIII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

  1. 159.Bet kurios gairės ar jų punktai veikia tik tada, jei jų laikytis įsipareigoja jų parengimą inicijavę asmenys ir Bažnyčiai bei jos institucijoms vadovaujantys asmenys. Po visų pastarųjų dešimtmečių skandalų bus nelengva įtikinti Bažnyčios narius ir plačiąją vis labiau sekuliarizėjančią visuomenę, kad Bažnyčia ir jos institucijos nuoširdžiai rūpinasi sukurti ir užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiams ir pažeidžiamiems suaugusiems ir kad ja galima pasitikėti. Be vyskupų ir vienuolinių kongregacijų aukštesniųjų vyresniųjų asmeninio įsipareigojimo ir angažavimosi šios Gairės gali taip ir likti dar vienas dokumentas, įdedamas į lentyną ar stalčių. Vien jis tikrai neapsaugos nepilnamečių ir pažeidžiamųjų suaugusiųjų ir neužtikrins jų saugumo…
  2. 160.Kad dokumente aptariamos prevencinės edukacinės priemonės duotų vaisių, reikia daug sutelktų Lietuvos Jėzuitų provincijoje besidarbuojančių jėzuitų ir bendradarbių pastangų, supratimo, kantrybės ir geros valios. Visi nariai kviečiami būti ištikimais ir atsakingai saugoti Evangeliją, kurią skelbti įsipareigojo ir pasitikėjimą, kurį yra gavę iš Bažnyčios ir žmonių, kuriems jie tarnauja. Būtent ištikimybė evangelijai ir atsakingas pasitikėjimo naudojimasis padedant Dievo malonei bus jiems geriausias stiprybės šaltinis ir apsauga.




PRIEDAS NR. 1.

Reiktų provincijolo tvirtinamosios žymės

  1. LIETUVOS JĖZUITŲ PROVINCIJOS NARIO, DIRBANČIO SU NEPILNAMEČIAIS IR PAŽEIDŽIAMAIS SUAUGUSIAIS, ĮSIPAREIGOJIMAS LAIKYTIS ETIŠKOS ELGSENOS KODEKSO

Aš, ……………………………………………………, suprantu, kad būdamas Katalikų Bažnyčios dvasininkas ir Lietuvos jėzuitų provincijos (toliau LJP) narys, siekdamas tęsti Jėzaus Draugijos man patikėtą apaštalinį darbą ir atlikdamas sielovadinę ugdomąją tarnystę, privalau rūpintis visais vaikais, jaunuoliais ir suaugusiais, veikti vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais ir rūpintis nepilnamečių bei suaugusiųjų, kurie tampa pažeidžiami, apsauga.

To siekdamas aš susipažinau su Lietuvos jėzuitų provincijos narių, dirbančių su nepilnamečiais etiškos elgsenos kodeksu ir įsipareigoju jo laikytis.

DIRBANČIO SU NEPILNAMEČIAIS IR PAŽEIDŽIAMAIS SUAUGUSIAIS ETIŠKOS ELGSENOS KODEKSAS (TAISYKLĖS)

1. Smurtas ir nepriežiūra prieštarauja Bažnyčios mokymui ir yra draudžiami. Nariai įpareigojami apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamuosius nuo visų smurto formų ir nepriežiūros.

Šiame dokumente

Pažeidžiamas suaugęs asmuo - bet kuris vyresnis nei 18 m. asmuo, kuris dėl kurios nors negalios, fizinės ar dažniausiai protinės, negali būti savarankiškas bei tampa ypatingai pažeidžiamu ir galinčiu nukentėti dėl fizinio ar seksualinio smurto. Asmenį, kuriam nepakanka įprastinio proto galios, CIC laiko nepilnamečiu. Kas išnaudoja tokį žmogų, patiria sankcijas kaip ir nepilnamečių išnaudotojas.

Nepilnametis - asmuo, kuriam nėra sukakę 18 metų.

2. Šio Etiškos elgsenos kodekso paskirtis - padėti nariams daryti sprendimus, kurie reikalingi bendraujant su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais suaugusiais bet kurių Bažnyčios vykdomų ar remiamų programų metu. Šio kodekso privalo laikytis visi LJP nariai ir nariai rezidentai, kurie gyvena ir dirba Provincijoje.

3. Siekdama apsaugoti nepilnamečius, LJP iš savo narių reikalauja sąžiningai ir tiksliai laikytis šių Provincijos taisyklių, kad jų elgesys su kitais nekeltų net pagrindo abejoti jų elgsenos atitikimu taisyklių reikalavimams. Gyvename tokioje visuomenėje, kurioje net visiškai nekalti veiksmai ar gestai gali būti netinkamai kitų suprasti ir neteisingai interpretuojami. Kiekvienas narys turi rūpintis tiek savo paties geru vardu, tiek ir kitų savo brolių jėzuitų reputacija bei patikimumu, nes šie veiksniai yra būtini sėkmingam Evangelijos skelbimui.

4. Bendravimas su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais turi būti ir profesionalus, ir asmeniškas. Dėl tos priežasties žemiau pateikiamos taisyklės galioja visoms su pastoracine veikla susijusioms situacijoms tiek ir kitais atvejais, kurių metu bendraujame su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais asmenimis, pvz, su savo šeimų ir giminaičių nepilnamečiais. Suprantama, kad tokiose šeimyninėse situacijose šių taisyklių pritaikymas gali kisti ir turėti tam tikrų niuansų. Ir nors neįmanoma taisyklėmis sunorminti visų individualių gyvenimiškų situacijų, visgi Provincijos taisyklės reikalauja iš savo narių tvarkyti santykius su visais nepilnamečiais, net ir savo giminaičiais taip, kad jie būtų vieši ir su jų tėvų žinia bei sutikimu. Net ir mūsų asmeniniame laisvalaikio gyvenime nariai su nepilnamečiais turi elgtis išmintingai ir atsakingai.

  1. ETIŠKOS ELGSENOS TAISYKLĖS

5. Neleistinos (draudžiamos) elgsenos:

5.1 esant vienam su vienu ar daugiau nepilnamečių ir pažeidžiamuoju suaugusiu asmenimi, vartoti alkoholį ar būti apsvaigusiu nuo jo;

5.2 bet kuriuo metu svaigintis nelegaliais medikamentais ar narkotinėmis medžiagomis;

5.3 tarnybos metu, turint reikalų su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis, nevartoti, nelaikyti ir nebūti apsvaigusiu nuo alkoholio ar kitų kvaišalų ir jų nesiūlyti nepilnamečiams;

5.4 nepilnamečiams ar pažeidžiamiems suaugusiems asmenims neįgyti alkoholio, cigarečių ar kitų draudžiamų (svaiginančių) medžiagų ir neleisti jiems jų vartoti;

5.5 keiktis nepilnamečių ir pažeidžiamųjų suaugusių asmenų akivaizdoje;

5.5 nevartoti tokios kalbos, kuri būtų ar kurią sveiko proto žmogus galėtų suprasti ir interpretuoti esančią grasinančia, bauginančia, sukeliančia gėdos jausmą, įžeidžiančia, nepagarbia ar žeminančia;

5.6 aptarinėti su lytiškumu susijusias veiklas, nebent tai yra speciali darbo sritis ir reikalavimas, o narys turi pasirengimą diskutuoti apie šias temas;

5.7 įsitraukti į bet kuriuos pokalbius seksualumo tema su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais suaugusiais asmenimis, nebent tai būtų tampriai susieta su pastoracinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip Susitaikymo sakramentas, sielovadinis palydėjimas, konsultavimas, klasės valandėlės, paaugliams skirtos diskusijos apie žmogaus lytiškumo reikalus. Tokiose situacijose nariai pateiks Bažnyčios mokymą apie šiuos dalykus;

5.8 nepilnamečių ir pažeidžiamųjų suaugusių asmenų akivaizdoje būti nuogu;

5.9 turėti atspausdintą ar laikomą skaitmeninėse laikmenose medžiagą, susijusią su lytiškumu ar morališkai nepriimtiną (žurnalai, fotografijos, kortos, video, filmai. drabužiai ir pan.), o taip pat ( bet ne vien) žiūrėti, įsigyti, kurti ar laikyti vaikų pornografiją;

5.10 būti su nepilnamečiu ir pažeidžiamu suaugusiu asmeniu vienoje lovoje, miegamajame maiše, palapinėje ar viešbučio numeryje;

5.11 turėti lytinių santykių su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais asmenimis. Šiame dokumente lytiniais santykiais suprantama lytinis aktas į makštį, analinis aktas, oralinis aktas, kito žmogaus erogeninių zonų lietimas, kuris pasireiškia, bet neapsiriboja šlaunų, genitalijų, sėdmenų, gaktos ar krūtinės lietimu, siekiant bet kurio asmens lytinio susijaudinimo ar pasitenkinimo.

6. Namų svečiai, kelionės ir atostogos.

6.1 Nariams draudžiama vežti nepilnametį ar pažeidžiamą suaugusį asmenį be jų tėvų ar globėjų raštiško ar aiškiai išreikšto žodinio sutikimo;

6.2 būnant automobilyje nariams draudžiama be reikalo ar netinkamai fiziškai liesti nepilnametį ar pažeidžiamą suaugusį asmenį;

6.3 nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusius asmenis reiktų vežti tiesiai ten, kur paskirta;

6.4 mūsų rezidencijose nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusius asmenis galima leisti tik į bendro naudojimo kambarius. Jiems neleidžiama nakvoti mūsų rezidencijose ar vasarnamiuose, nebent su jais būtų juos lydintis vienas iš jų tėvų ar globėjų. Tai galioja net ir giminaičių atžvilgiu;

6.5 nepilnamečiams ir pažeidžiamiems suaugusiems asmenims skiriamos persirengimo ir dušo patalpos bei reikmenys turi būti atskiros nuo narių patalpų ir reikmenų;

6.6 nariai neturėtų keliauti ir atostogauti su nepilnamečiais ir pažeidžiamaisiais suaugusiais, net jei jie būtų ir giminaičiai, kai organizuojama kelionė yra su nakvyne, nebent kartu nakvotų vienas tėvų ar teisėtų globėjų. Jei kelionę oficialiai organizuoja ir prižiūri viena iš mūsų institucijų ar kuri kita institucija, kurioje dirba mūsų narys, tai kelionėje turi dalyvauti kitas lydintis įstaigos skiriamas asmuo, laikantis visų valstybės, vyskupijos ir tos mokyklos reikalavimų. ( ar mūsų kultūrai tai nėra per griežta nuostata?)

7. Fizinis kontaktas.

Nariams draudžiama naudoti fizines bausmes, drausminant ir koreguojant nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių asmenų elgesį. Nepriimtina bet kokia fizinės bausmės forma: nei mušimas per sėdmenis, nei pliaukštelėjimas plaštaka per veidą, nei įžnybimas, nei ausies užsukimas, nei smogimas ranka, nei bet kuris kitas fizinės jėgos kaip nuobaudos ar koregavimo priemonės panaudojimas tais atvejais, kai nepilnametis elgiasi netinkamai.

8. Fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžiamais ir traktuojami kaip smurtas mokinio atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie:

· naudojami kaip bausmė;

· naudojami norint pademonstruoti savo viršenybę;

· naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą;

· naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga.

II. PAGALBOS PRIEMONĖS, LEIDŽIANČIOS ĮGYVENDINTI ETIŠKO ELGESIO TAISYKLES

Dirbdamas su nepilnamečiu ar su pažeidžiamu suaugusiu asmeniu sieksiu tesėti savo pažadą tinkamai laikytis Etiško elgesio taisyklių.

Įsipareigoju:

1. Apie bet kokį įtartiną atvejį dėl nepilnamečio ar pažeidžiamo suaugusio galimai patirto smurto artimoje aplinkoje pranešti savo įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, o nesant galimybių juos informuoti pranešti savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui ir/arba policijai tel. Nr.112

2. Vengti fizinio kontakto, kai būsiu vienas su nepilnamečiais ar pažeidžiamais. Suprantu, kad fizinis kontaktas, ypač jei vyksta privačiose patalpose, lengvai gali būti neteisingai interpretuojamas ir sukelti įtarimų. Tais atvejais, kai toks kontaktas (pvz. apsikabinimas) yra būtinas ir tinkamas, vadovausiuosi protingumu ir išlaikysiu santūrumą. Jei nepilnametis inicijuoja fizinį kontaktą iš draugiškumo, suteiksiu tinkamą, pagarbų ir trumpą atsaką.

3. Vengti nakvoti vienoje patalpoje kartu su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu, nebent kartu būtų kitas priežiūrą užtikrinantis suaugęs asmuo.

4. Vengti organizuoti nakvynę su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis privačiuose namuose, butuose, vienuolynų ar klebonijų gyvenamose patalpose.

5. Vengti važiuoti vienas automobiliu su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu.

6. Jei dėl darbo su jaunimu pobūdžio reiktų naudotis asmeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, siekti, kad jose būtų daugiau nei vienas vaikas ir bent du suaugę asmenys.

7. Iš visų jėgų stengtis, kad visuose tarnybiniuose santykiuose nebūtų peržengiamos aiškios, tinkamo fizinio ir emocinio bendravimo ribos.

8. Žinant nepilnamečių ypatingą prieraišumą prie suaugusiųjų, autoritetų, vadovaujančių asmenų, kurie jiems yra pasitikėjimo ir saugumo garantas, ypač vengti per didelio emocinio prieraišumo. Tai pastebėjus, nepilnametį nukreipti pas kitus suaugusius, kurie galėtų toliau juo rūpintis. Tai ypač aktualu teikiant nepilnamečiams įvairias dvasines ir psichologines konsultacijas.

9. Jei nepilnamečių sielovadoje reikalingi ir būtini reguliarūs asmeniniai susitikimai, informuoti nepilnamečių tėvus (globėjus, rūpintojus), kad tokie susitikimai vyksta, jiems paaiškinti tokių susitikimų prasmę. Jei būtų kliūčių, apie tai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), konsultuotis su savo vyresnybe.

10. Susilaikyti nuo brangių ar netinkamų dovanų dovanojimo nepilnamečiui ar pažeidžiamam suaugusiam asmeniui.

11. Vengti asmeninių susitikimų su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniniuose (privačiuose) kambariuose ar tarnybinio naudojimo patalpose, kuriose nėra langų, o patalpos durys negali būti paliktos atviros. Jei individualus akis į akį susitikimas su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu yra reikalingas, (pvz. Susitaikymo sakramento atveju), stengtis, kad toks susitikimas nevyktų nuošalioje vietoje.

12. Būti apdairiu, budriu, bei atsakingu bendraujant elektroniniu paštu, mobiliuoju telefonu ir internetu su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis. Bendrauti tik naudojant tam skirtus (patvirtintus) elektroninio pašto adresus. Neįsitraukti į socialiniuose tinkluose esančias pokalbių svetaines su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis.

13. Budėti ir pasirūpinti, kad nepilnamečiai neturėtų arba neturėtų galimybės įsigyti ar lengvai prieiti prie netinkamų jų amžiui internetinių svetainių, filmų, vaizdajuosčių, garsajuosčių, DVD ar CD diskų.

14. Neleisti nepilnamečiams turėti pornografinės medžiagos, jokiais motyvais nepadėti jos įsigyti, gauti internetinę ar kitokią prieigą prie bet kokios rūšies tokios medžiagos.

15. Užtikrinti, kad bet kuri veikla, už kurią prisiimu atsakomybę (popamokinė, katechetinė, sielovadinė, sporto, pažintinė, jaunimo organizacijose ir kt.), būtų administracijos tinkamai patvirtinta.

16. Dalyvauti tik tose nepamokinėse veiklose, kuriose yra pakankamas suaugusių skaičius. Nepamokinėse veiklose su nepilnamečiais kaip lydintys ar prižiūrintys turėtų dalyvauti bent du suaugę asmenys.

17. Po užsiėmimų vaikus ir pažeidžiamuosius atiduoti (patikėti) tik jų tėvams ar teisėtiems globėjams, rūpintojams, nebent tėvai būtų suteikę leidimą juos paimti kitiems asmenims.

18. Po ekskursijų, sporto varžybų, sielovados renginių ar po bet kokių kitų popamokinės veiklos užsiėmimų vengti likti vienam be kito suaugusio palydovo su nepilnamečiais. Iš anksto prieš tokius renginius pasirūpinti, kad tėvai ar globėjai, rūpintojai suteiktų sutikimą raštu nurodydami veiklos pobūdį, vietą, datą, laiką ir kontaktinius duomenis, su kuo reikėtų susisiekti neatidėliotinais atvejais.

III. PRAKTINIAI PATARIMAI

Keletas patarimų, kokie veiksmai yra priimtini ar nepriimtini.

1. Leistinas elgesys

Tinkamas jausmingumas yra visiškai suprantama krikščioniško (žmogiško) bendravimo dalis. Visais atvejais, kai fiziškai prisiliečiama prie kito asmens, gali kilti skirtingų dviprasmiškų interpretacijų ir įtarimų, todėl reikia laikytis tam tikro atsargumo (diskrecijos). Priklausomai nuo krašto kultūros ir konkrečių aplinkybių šie, žemiau išvardyti dalykai, paprastai yra priimtini, nors gali būti ir išimčių:

1.1. Pagyrimai žodžiu.

1.2. Rankų paspaudimas.

1.3. Pliaukštelėjimas vienas kitam į abu delnus pečių lygy.

1.4. Patapšnojimas ranka per petį.

1.5. Trumpas apsikabinimas.

1.6. Susikabinimas rankomis, ypač kai einama su mažais vaikais.

1.7. Sėdėjimas greta mažų vaikų.

1.8. Pasilenkimas ar atsiklaupimas prieš mažą vaiką, kad būtų galima apglėbti.

1.9. Susikabinimas rankomis per maldą.

1.10. Galvos paglostymas.

Švietimo įstaigose dirbantys LJP nariai išimtiniais atvejais, jei tai yra numatyta įstaigos tvarkos taisyklėse, gali panaudoti taip vadinamus pagrįstus fizinius veiksmus, kurie gali varijuoti nuo:

· stovėjimo tarp mokinių gresiant potencialiam atviram jų konfliktui,

· stovėjimo prieš mokinį, siekiant užkirsti kelią pavojingam mokinio elgesiui (pavyzdžiui, siekiant atitverti kelią prie lango, jei mokinys grasina iššokti, ar pan.),

· vedimo paėmus už rankos,

· mokinio sulaikymo, fiziškai apribojant mokinio veiksmus. Mokinio sulaikymas gali būti naudojamas tik ekstremaliose situacijose (pavyzdžiui, kai siekiama nutraukti mokinių muštynes, jeigu nėra kitų galimybių jų išskirti nenaudojant fizinės intervencijos; kai siekiama nutraukti mokinio save žalojantį elgesį, jį apglėbiant ir laikant tol, kol mokinys nurims, ir pan.).

Mokyklos darbuotojas pagrįstus fizinius veiksmus mokinio atžvilgiu gali taikyti tik tais atvejais, kai siekiama:

  • apsaugoti mokinį nuo savęs ar kitų asmenų (su)žalojimo;
  • užkirsti kelią ir (ar) nutraukti smurtinį mokinio elgesį prieš kitus mokinius, mokyklos darbuotojus ar kitus aplinkinius asmenis;
  • neleisti mokiniui palikti patalpos, jeigu jo pasišalinimas kelia grėsmę jo paties ar kitų asmenų saugumui;
  • nutraukti mokinių tarpusavio muštynes, jei mokinys(-iai) nereaguoja į žodinius mokyklos darbuotojo paliepimus jas nutraukti;
  • nutraukti mokinio veiksmus, kuriais niokojamas turtas, ir (ar) apsaugoti turtą nuo galimo sunaikinimo ar sugadinimo arba sustabdyti netvarką;
  • atskirti mokinį, griaunantį bendrą klasės tvarką ar mokyklos renginį, kai jis nepaiso pakartotinių reikalavimų ir raginimų laikytis elgesio taisyklių, išvedant jį iš patalpos (pavyzdžiui, klasės, salės, valgyklos ar pan.).

2. Neleistinas elgesys

Kai kurie suaugę, siekdami neleistinų ryšių su nepilnamečiais, atlikdavo tam tikrus palankumą išreiškiančius fizinio artumo veiksmus. Siekdami užtikrinti kaip galima saugesnę aplinką nepilnamečiams ir pažeidžiamiems suaugusiems, manome, kad šie jausminės išraiškos pavyzdžiai yra netinkami:

2.1. Netinkamas ar ilgas apkabinimas, glėbesčiavimasis.

2.2. Bučinys į lūpas.

2.3. Nepilnamečių, vyresnių nei 4 metų amžiaus, paėmimas ant rankų.

2.4. Sėdmenų, krūtinės, kojų ar lyties zonų lietimas.

2.5. Jausmingumo reiškimas uždarose patalpose (miegamuosiuose, pagalbinėse patalpose, personalui skirtose patalpose ar kituose privačiuose kambariuose.

2.6. Ėjimas imtynių su nepilnamečiais ar jų kutenimas.

2.7. Nešimas ant nugaros ar užsisodinus ant sprando ir prilaikant už abiejų kojų.

2.8. Bet kurio pobūdžio masažai, kai suaugęs masažuoja nepilnametį ar atvirkščiai.

2.9. Jausminio palankumo asmeniui reiškimas bet kuriuo būdu, kai šis to nepageidauja.

2.10. Komplimentų, susijusių su fiziniu kūno vystymusi, sakymas.

Aš gavau Lietuvos jėzuitų provincijos nario, dirbančio su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais Etiškos elgsenos taisyklių 1 egzempliorių, šias taisykles perskaičiau, supratau ir įsipareigoju laikytis (1 pasirašytas egzempliorius yra pas provincijolą).

Taip pat perskaičiau ir supratau ir kitus du dokumentus:

1. „Pagalbinės priemonės, leidžiančios įgyvendinti Etiško elgesio taisykles” ir

2. „Praktiniai patarimai”.

Jais naudosiuosi kaip pagalbos priemonėmis laikydamasis Taisyklių.

Šių taisyklių pažeidimas gali turėti pasekmių: drausminių nuobaudų iki pat pašalinimo iš vienuolinės bendruomenės ir/ar atleidimo iš kunigiškos tarnybos. Žinau, kad vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įstatymo 29 str. 5 d., nevykdydamas savo pareigų arba jas vykdydamas netinkamai, pažeisdamas vaiko teises, atsakysiu pagal Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką.

Pareigų pavadinimas

Vardas, pavardė

Data: Parašas

PRIEDAS NR. 2

Lietuvos jėzuitų provincijos nario

PAREIŠKIMAS APIE PAREIGĄ PRANEŠTI

Aš, ……………………………………………………, suprantu, kad būdamas Katalikų Bažnyčios dvasininkas ir Lietuvos jėzuitų provincijos narys, siekdamas tęsti Draugijos man patikėtą apaštalinį darbą ir atlikdamas sielovadinę ugdomąją tarnystę, privalau rūpintis visais vaikais, jaunuoliais ir suaugusiais, veikti vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais ir rūpintis nepilnamečių bei suaugusiųjų, kurie tampa pažeidžiami, apsauga. Žinau, kad aš privalau pranešti apie bet kurį atvejį, jei tik kyla protingas pagrindas įtarti, kad vaikas, su kuriuo aš susiduriu savo sielovadinėje/ profesinėje veikloje, gali būti patyręs ar dabar patiriantis fizinį, seksualinį, emocinį ar psichologinį smurtą.

Suprantu, kad aš dėl savo kunigiškų šventimų ar teisėto priklausymo Lietuvos jėzuitų provincijai nebūsiu verčiamas ir neprivalau atskleisti per išpažintį ar dvasinio palydėjimo metu gautą informaciją.

Vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 str. 3 d., sužinojęs ir (ar) turėdamas pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris (kada nors) nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse tokių kaip tvirkinimas, viliojimas, žaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, įtraukimas į prostituciją, disponavimas pornografinio turinio dalykais ir kt) ir 2 dalyse (visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui) ir (ar) dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalau apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.

Jei tokios nusikalstamos veiklos būtų dabar daromos ar jau galimai padarytos, o taip pat jei pastebėčiau vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba sužinočiau apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalau policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui pranešti nedelsdamas.

Įtardamas, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje (susijusioje su asmenimis dabar arba praeityje susietais santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenimis, kartu gyvenančiais ir tvarkančiais bendrą ūkį), nedelsdamas apie tai pranešiu mokyklos, kurioje dirbu, vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Jei nesu įstaigos darbuotojas ar pranešti mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nebūtų galimybės, tiesiogiai pranešiu savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ar policijai.

Esu informuotas, kad pagal VTAP įstatymo 35 straipsnio 3 d. žinodamas apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai

policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atsakysiu Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Nepranešęs apie kitus vaiko teisių pažeidimus, būsiu traukiamas kituose įstatymuose numatyton atsakomybėn.

Pranešimą apie įtariamą smurto atvejį parengsiu laikydamasis nustatytos mano įstaigoje tvarkos ir pranešiu paskambindamas atitinkamu telefonu:

* darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

* Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).

* Visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.

* Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą. (savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių kontaktai: http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/vaiko-teisiu-apsaugos-istaigos/vaiko-teisiu-apsaugos-skyriai/savivaldybiu-vtas.html)ir (ar) policijai.

Taip pat suprantu, kad už sąmoningai vengimą pranešti apie įtariamą fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ar nepriežiūrą, aš privalėsiu atsakyti įstatymų numatyta tvarka.

Patvirtinu, kad perskaičiau šį pareiškimą ir turiu reikalingas žinias ir supratimą apie privalomo pranešimo reikalavimus, numatytus 2017 m. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (aktuali redakcija).

Vardas, pavardė

Parašas

Data


PRIEDAS NR. 3

DARBUOTOJŲ IR SAVANORIŲ, DIRBANČIŲ SU NEPILNAMEČIAIS IR PAŽEIDŽIAMAISIAIS SUAUGUSIAIS LIETUVOS JĖZUITŲ PROVINCIJOS ĮSTAIGOSE,

ETIŠKOS ELGSENOS KODEKSAS


Su žemiau pateikiamais trimis dokumentais privalo gerai susipažinti ir pasirašytinai patvirtinti, kad įsipareigoja jų laikytis kiekvienas Lietuvos jėzuitų provincijos (toliau – LJP) narys; kiekvienas LJP priklausančiose įstaigose savanoriauti ar pagal darbo sutartį pradedantis dirbti darbuotojas ir/ar savanoris sutarties pasirašymo dieną (pirmąją darbo ar savanoriavimo dieną).

Šiame dokumente naudojamos kai kurios sąvokos

Pažeidžiamas suaugęs asmuo - bet kuris vyresnis nei 18 m. asmuo, kuris dėl kurios nors negalios, fizinės ar dažniausiai protinės, negali būti savarankiškas bei tampa ypatingai pažeidžiamu ir galinčiu nukentėti dėl fizinio ar seksualinio smurto. Asmenį, kuriam nepakanka įprastinio proto galios, Katalikų Bažnyčios kanonų teisė prilygina nepilnamečiui. Kas išnaudoja tokį žmogų, patiria sankcijas kaip ir nepilnamečių išnaudotojas.

Nepilnametis - asmuo, kuriam nėra sukakę 18 metų.


I. DARBUOTOJO ELGESIO TAISYKLĖS

Suprantu, kad esu asmuo, kurio, darbo sritis susijusi su nepilnamečiais ir pažeidžiamais asmenimis, todėl įsipareigoju tinkamai atlikti savo, kaip profesionalaus darbuotojo (savanorio) vaidmenį prisimindamas, kokį pasitikėjimą ir galią aš įgyju atlikdamas tarnystę nepilnamečiams ir pažeidžiamiems suaugusiems.

Įsipareigoju:

  1. Siekdamas seksualaus susijaudinimo ar kitokiu netinkamu būdu neliesti nepilnamečio ir pažeidžiamo suaugusio asmens.
  2. Nebūti vienas su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu bute, asmeniniame kambaryje, miegamajame ar bet kurioje kitoje nuošalioje uždaroje patalpoje, kurioje nėra langų, o patalpos durys negali būti paliktos atviros.
  3. Nebūti su nepilnamečiu ir pažeidžiamu suaugusiu asmeniu vienoje lovoje, miegamajame maiše, palapinėje ar viešbučio numeryje.
  4. Nevykti vienas su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu į išvykas su nakvyne.
  5. Neįsigyti, nelaikyti ir neplatinti pornografinių vaizdų su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis.
  6. Neinicijuoti temų ir pokalbių, nevartoti žodžių, posakių, nenaudoti muzikos, įrašų, filmų, žaidimų, internetinių svetainių ir kompiuterinių programų ar reklamos, kurie yra atvirai seksualinio ar pornografinio pobūdžio.
  7. Nepilnamečiams ar pažeidžiamiems suaugusiems asmenims neįgyti alkoholio, cigarečių ar kitų draudžiamų (psichoaktyviųjų) medžiagų.
  8. Nevartoti, nelaikyti ir nebūti paveiktam nelegalių medikamentų.
  9. Pamokų ir/ar popamokinės veiklos metu, turint reikalų su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis, nevartoti alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų ir jų nesiūlyti nepilnamečiams.
  10. Užtikrinant nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių asmenų drausmę, nenaudoti fizinių bausmių.
  11. Nežeminti, nemenkinti, neišjuokti kitų asmenų. Bendraujant su jais nenaudoti patyčių.


II. PAGALBOS PRIEMONĖS, LEIDŽIANČIOS ĮGYVENDINTI DARBUOTOJO ELGESIO TAISYKLES

Įsipareigoju:

  1. Apie bet kokį įtartiną atvejį dėl nepilnamečio ar pažeidžiamo suaugusio galimai patirto smurto artimoje aplinkoje pranešti savo įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, o nesant galimybių juos informuoti pranešti savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui ir/arba policijai tel. Nr.112
  2. Vengti fizinio kontakto, kai būsiu vienas su nepilnamečiais ar pažeidžiamais. Suprantu, kad fizinis kontaktas, ypač jei vyksta privačiose patalpose, lengvai gali būti neteisingai interpretuojamas ir sukelti įtarimų. Tais atvejais, kai toks kontaktas (pvz. apsikabinimas) yra būtinas ir tinkamas, vadovausiuosi protingumu ir išlaikysiu santūrumą. Jei nepilnametis inicijuoja fizinį kontaktą iš draugiškumo, suteiksiu tinkamą, pagarbų ir trumpą atsaką.
  3. Vengti nakvoti vienoje patalpoje kartu su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu, nebent kartu būtų kitas priežiūrą užtikrinantis suaugęs asmuo.
  4. Vengti organizuoti nakvynę su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis privačiuose namuose, butuose, vienuolynų ar klebonijų gyvenamose patalpose, kuriose gyvena vienuolijos nariai ar darbuotojai.
  5. Vengti važiuoti vienas automobiliu su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu.
  6. Jei dėl darbo su jaunimu pobūdžio reiktų naudotis asmeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, siekti, kad jose būtų daugiau nei vienas vaikas ir bent du suaugę asmenys.
  7. Stengtis, kad visuose darbiniuose santykiuose nebūtų peržengiamos aiškios, tinkamo fizinio ir emocinio bendravimo ribos.
  8. Žinant nepilnamečių ypatingą prieraišumą prie suaugusiųjų, autoritetų, vadovaujančių asmenų, kurie jiems yra pasitikėjimo ir saugumo garantas, ypač vengti per didelio emocinio prieraišumo. Tai pastebėjus, nepilnametį nukreipti pas kitus suaugusius, kurie galėtų toliau juo rūpintis. Tai ypač aktualu teikiant nepilnamečiams įvairias dvasines ir psichologines konsultacijas.
  9. Jei nepilnamečių sielovadoje reikalingi ir būtini reguliarūs asmeniniai susitikimai, informuoti nepilnamečių tėvus (globėjus, rūpintojus), kad tokie susitikimai vyksta, jiems paaiškinti tokių susitikimų prasmę. Jei būtų kliūčių, apie tai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), konsultuotis su savo vyresnybe.
  10. Susilaikyti nuo brangių ar netinkamų dovanų dovanojimo nepilnamečiui ar pažeidžiamam suaugusiam asmeniui.
  11. Vengti asmeninių susitikimų su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniniuose (privačiuose) kambariuose ar tarnybinio naudojimo patalpose, kuriose nėra langų, o patalpos durys negali būti paliktos atviros. Jei individualus akis į akį susitikimas su nepilnamečiu ar pažeidžiamu suaugusiu asmeniu yra reikalingas, (pvz. Susitaikymo sakramento atveju), stengtis, kad toks susitikimas nevyktų nuošalioje vietoje.
  12. Būti apdairiu, budriu, bei atsakingu bendraujant elektroniniu paštu, mobiliuoju telefonu ir internetu su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis. Bendrauti tik naudojant tam skirtus (patvirtintus) elektroninio pašto adresus. Neįsitraukti į socialiniuose tinkluose esančias pokalbių svetaines su nepilnamečiais ar pažeidžiamais suaugusiais asmenimis.
  13. Neleisti nepilnamečiams turėti pornografinės medžiagos, jokiais motyvais nepadėti jos įsigyti, gauti internetinę ar kitokią prieigą prie bet kokios rūšies tokios medžiagos.
  14. Užtikrinti, kad bet kuri veikla, už kurią prisiimu atsakomybę (popamokinė, katechetinė, sielovadinė, sporto, pažintinė, jaunimo organizacijose ir kt.), būtų administracijos tinkamai patvirtinta.
  15. Dalyvauti tik tose nepamokinėse veiklose, kuriose yra pakankamas suaugusių skaičius. Nepamokinėse veiklose su nepilnamečiais kaip lydintys ar prižiūrintys turėtų dalyvauti bent du suaugę asmenys.
  16. Po užsiėmimų vaikus ir pažeidžiamuosius atiduoti (patikėti) tik jų tėvams ar teisėtiems globėjams, rūpintojams, nebent tėvai būtų suteikę leidimą juos paimti kitiems asmenims.
  17. Po ekskursijų, sporto varžybų, sielovados renginių ar po bet kokių kitų popamokinės veiklos užsiėmimų vengti likti vienam be kito suaugusio palydovo su nepilnamečiais. Iš anksto prieš tokius renginius pasirūpinti, kad tėvai ar globėjai, rūpintojai suteiktų sutikimą raštu nurodydami veiklos pobūdį, vietą, datą, laiką ir kontaktinius duomenis, su kuo reikėtų susisiekti neatidėliotinais atvejais.

III. PRAKTINIAI PATARIMAI

Keletas patarimų, kokie veiksmai yra priimtini ar nepriimtini.

  1. Leistinas elgesys

Tinkamas jausmingumas yra visiškai suprantama krikščioniško (žmogiško) bendravimo dalis. Visais atvejais, kai fiziškai prisiliečiama prie kito asmens, gali kilti skirtingų dviprasmiškų interpretacijų ir įtarimų, todėl reikia laikytis tam tikro atsargumo (diskrecijos). Priklausomai nuo krašto kultūros ir konkrečių aplinkybių šie, žemiau išvardyti dalykai, paprastai yra priimtini, nors gali būti ir išimčių:

1.1. Pagyrimai žodžiu.

1.2. Rankų paspaudimas.

1.3. Pliaukštelėjimas vienas kitam į abu delnus pečių lygy.

1.4. Patapšnojimas ranka per petį.

1.5. Trumpas apsikabinimas.

1.6. Susikabinimas rankomis, ypač kai einama su mažais vaikais.

1.7. Sėdėjimas greta mažų vaikų.

1.8. Pasilenkimas ar atsiklaupimas prieš mažą vaiką, kad būtų galima apglėbti.

1.9. Susikabinimas rankomis per maldą.

1.10. Galvos paglostymas.

Švietimo įstaigose dirbantys LJP nariai ir darbuotojai išimtiniais atvejais, jei tai yra numatyta įstaigos tvarkos taisyklėse, gali panaudoti taip vadinamus pagrįstus fizinius veiksmus, kurie gali varijuoti nuo:

    • stovėjimo tarp mokinių gresiant potencialiam atviram jų konfliktui,
    • stovėjimo prieš mokinį, siekiant užkirsti kelią pavojingam mokinio elgesiui (pavyzdžiui, siekiant atitverti kelią prie lango, jei mokinys grasina iššokti, ar pan.),
    • vedimo paėmus už rankos,
    • mokinio sulaikymo, fiziškai apribojant mokinio veiksmus. Mokinio sulaikymas gali būti naudojamas tik ekstremaliose situacijose (pavyzdžiui, kai siekiama nutraukti mokinių muštynes, jeigu nėra kitų galimybių jų išskirti nenaudojant fizinės intervencijos; kai siekiama nutraukti mokinio save žalojantį elgesį, jį apglėbiant ir laikant tol, kol mokinys nurims, ir pan.).

Mokyklos darbuotojas pagrįstus fizinius veiksmus mokinio atžvilgiu gali taikyti tik tais atvejais, kai siekiama:

    • apsaugoti mokinį nuo savęs ar kitų asmenų (su)žalojimo;
    • užkirsti kelią ir (ar) nutraukti smurtinį mokinio elgesį prieš kitus mokinius, Mokyklos darbuotojus ar kitus aplinkinius asmenis;
    • neleisti mokiniui palikti patalpos, jeigu jo pasišalinimas kelia grėsmę jo paties ar kitų asmenų saugumui;
    • nutraukti mokinių tarpusavio muštynes, jei mokinys(-iai) nereaguoja į žodinius Mokyklos darbuotojo paliepimus jas nutraukti;
    • nutraukti mokinio veiksmus, kuriais niokojamas turtas, ir (ar) apsaugoti turtą nuo galimo sunaikinimo ar sugadinimo arba sustabdyti netvarką;
    • atskirti mokinį, griaunantį bendrą klasės tvarką ar Mokyklos renginį, kai jis nepaiso pakartotinių reikalavimų ir raginimų laikytis elgesio taisyklių, išvedant jį iš patalpos (pavyzdžiui, klasės, salės, valgyklos ar pan.)


  1. Neleistinas elgesys

Kai kurie suaugę, siekdami neleistinų ryšių su nepilnamečiais, atlikdavo tam tikrus palankumą išreiškiančius fizinio artumo veiksmus. Siekdami užtikrinti kaip galima saugesnę aplinką nepilnamečiams ir pažeidžiamiems suaugusiems, manome, kad šie jausminės išraiškos pavyzdžiai yra netinkami:

2.1. Netinkamas ar ilgas apkabinimas, glėbesčiavimasis.

2.2. Bučinys į lūpas.

2.3. Nepilnamečių, vyresnių nei 4 metų amžiaus, paėmimas ant rankų.

2.4. Sėdmenų, krūtinės, kojų ar lyties zonų lietimas.

2.5. Jausmingumo reiškimas uždarose patalpose (miegamuosiuose, pagalbinėse patalpose, personalui skirtose patalpose ar kituose privačiuose kambariuose.

2.6. Ėjimas imtynių su nepilnamečiais ar jų kutenimas.

2.7. Nešimas ant nugaros ar užsisodinus ant sprando ir prilaikant už abiejų kojų.

2.8. Bet kurio pobūdžio masažai, kai suaugęs masažuoja nepilnametį ar atvirkščiai.

2.9. Jausminio palankumo asmeniui reiškimas bet kuriuo būdu, kai šis to nepageidauja.

2.10. Komplimentų, susijusių su fiziniu kūno vystymusi, sakymas.


Bendrai, fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžiamais ir traktuojami kaip smurtas mokinio atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie:

  • naudojami kaip bausmė;
  • naudojami norint pademonstruoti savo viršenybę;
  • naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą;
  • naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga.


Aš gavau Darbuotojo, dirbančio su nepilnamečiais Etiškos elgsenos kodekso 1 egzempliorių, šias taisykles, perskaičiau, supratau ir įsipareigoju laikytis (1 pasirašytas egzempliorius yra pas įstaigos vadovą).


Taip pat perskaičiau ir supratau ir kitus du dokumentus:

  1. „Pagalbinės priemonės, leidžiančios įgyvendinti Darbuotojo Elgesio taisykles” ir
  2. „Praktiniai patarimai”.

Jais naudosiuos kaip pagalbos priemonėmis laikydamasis(-asi) Taisyklių.


Šių taisyklių pažeidimas gali turėti pasekmių: drausminių nuobaudų iki pat darbo sutarties nutraukimo (ir/ar atleidimo iš kunigiškos tarnybos). Žinau, kad vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įstatymo 29 str. 5 d., nevykdydamas savo pareigų arba jas vykdydamas netinkamai, pažeisdamas vaiko teises, atsakysiu pagal Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką.


Darbuotojas (savanoris)




Vardas, pavardė

Data:


Parašas


PRIEDAS NR. 4


DARBUOTOJŲ IR SAVANORIŲ, DIRBANČIŲ SU NEPILNAMEČIAIS IR PAŽEIDŽIAMAISIAIS SUAUGUSIAIS LIETUVOS JĖZUITŲ PROVINCIJOS ĮSTAIGOSE,

PAREIŠKIMAS APIE PAREIGĄ PRANEŠTI


Aš, ............................................................................ suprantu, kad dirbdamas pagal darbo sutartį ar savanoriaudamas ................................................ jėzuitų gimnazijoje ar kitoje Lietuvos jėzuitų provincijos įstaigoje, aš,

vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 str. 3 d., sužinojęs ir (ar) turėdamas pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris (kada nors) nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse tokių kaip tvirkinimas, viliojimas, žaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, įtraukimas į prostituciją, disponavimas pornografinio turinio dalykais ir kt) ir 2 dalyse (visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui) ir (ar) dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalau apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui.

Jei tokios nusikalstamos veiklos būtų dabar daromos ar jau galimai padarytos, o taip pat jei pastebėčiau vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba sužinočiau apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalau policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui pranešti nedelsdamas.

Įtardamas, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje (susijusioje su asmenimis dabar arba praeityje susietais santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenimis, kartu gyvenančiais ir tvarkančiais bendrą ūkį), nedelsdamas apie tai pranešiu mokyklos, kurioje dirbu, vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Jei pranešti mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nebūtų galimybės, tiesiogiai pranešiu savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ar policijai.

Esu informuotas, kad pagal VTAP įstatymo 35 straipsnio 3 d. žinodamas apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atsakysiu Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Nepranešęs apie kitus vaiko teisių pažeidimus, būsiu traukiamas kituose įstatymuose numatyton atsakomybėn.


Pranešimą apie įtariamą smurto atvejį parengsiu laikydamasis nustatytos mano įstaigoje tvarkos ir pranešiu skambindamas atitinkamu telefonu:


* darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt(http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).


* Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).


* Visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.


* Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

(savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių kontaktai: http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/vaiko-teisiu-apsaugos-istaigos/vaiko-teisiu-apsaugos-skyriai/savivaldybiu-vtas.html)ir (ar) policijai.


Taip pat suprantu, kad už sąmoningai vengimą pranešti apie įtariamą fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ar nepriežiūrą, aš privalėsiu atsakyti įstatymų numatyta tvarka.

Patvirtinu, kad perskaičiau šį pareiškimą ir turiu reikalingas žinias ir supratimą apie privalomo pranešimo reikalavimus, numatytus 2017 m. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (aktuali redakcija).


Darbuotojas (savanoris)




Vardas, pavardė

Data:


Parašas


PRIEDAS NR. 5

PAREIGA PRANEŠTI

Kiekvienas personalo narys įsipareigoja nedelsiant pranešti apie įtarimus ar savo susirūpinimą susijusį su šio kodekso pažeidimu. Visais atvejais darbuotojai turėtų pranešti apie kilusį įtarimą įstaigos vadovui arba jo paskirtam atstovui (delegatui). Tai galima būtų padaryti žodžiu arba raštu, įskaitant išsamų aprašymą, kiek įmanoma, paremtą įrodymais. Jei dėl kurios nors priežasties (pvz., čia gali būti įpainiotas vadovas) to padaryti negalima, jie turėtų kalbėtis su atsakingu asmeniu (delegatu), įstaigos valdybos nariu ar kitu vadovu.

Visų įtarimų (iš)aiškinimai turi būti konfidencialūs.

Sąmoningai melagingai pateikti tvirtinimai yra rimtas drausminis nusižengimas – jie bus išnagrinėti ir turės atitinkamas pasekmes.

KUR IR KAIP PRANEŠTI APIE GALIMĄ VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMĄ?

http://www.vaikoteises.lt/klausimai-atsakymai/vaiko-teisiu-apsauga/

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

* darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Laisvės al. 43, Kaunas (įėjimas iš A. Mickevičiaus g., pro tarpuvartę)

El. p. Kauno.miestas@vaikoteises.lt

Tel. 861601395

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste

Pakalnės g. 6A, Šiauliai

El. p. Siauliu.apskritis@vaikoteises.lt

Tel. 861457509

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

T. Ševčenkos g. 16G, Vilnius

El. p. Vilniaus.miestas@vaikoteises.lt

Tel. 861351122

* Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).

* Visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/ .

* Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

KAIP PRANEŠTI APIE ĮTARIAMĄ SMURTĄ PRIEŠ VAIKĄ AR JO NEPRIEŽIŪRĄ

(G. Vitkaus SJ vertimas iš 2017 Illinojaus valstijos dokumentų)

  1. Surink reikalingą informaciją pranešimui

Pasirūpink tik ta informacija, kurios reikia Karštai linijai, lokaliam vaiko teisių apsaugos padaliniui ar policijai. Atsimink, kad vaiką apklausti apie prievartą nėra tavo atsakomybė. Kalbantis su vaiku svarbu sužinoti tik tai, ką tau reikia žinoti, t.y. kas reikalinga trumpam atvejo apibūdinimui. Kita daug platesnė svarbi informacija bus gaunama iš kitų šaltinių, o ne vaiko (pvz,. mokyklos duomenų bazės, šeimos narių, ar vaiko archyvinės bylos). Prieš paskambindamas pasistenk sužinoti tokius dalykus:

  1. 162.Nukentėjusio vardą, pavardę, adresą ir amžių.
  2. 163.Tėvų, globėjų ir jo brolių bei seserų gyvenamos vietos adresą (gali nesutapti su vaiko).
  3. 164.Globėjo santykį su nukentėjusiu.
  4. 165.Tavo paties pastebėti dalykai, kaip antai tavo paties matytos ar vaiko tau papasakotos situacijos, galimų sužeidimų lokalizacija ir sunkumas, nepriežiūros ar smurto pasireiškimas ir bet kokie galimi akivaizdūs fiziniai požymiai.
  5. 166.Bet koks vaiko paaiškinimas, nusakant jo paties žodžiais.
  6. 167.Bet kuri kita vertinga su atveju susijusi informacija, galinti padėti tyrimui, pvz, nuorodos, kaip surasti nukentėjusio namus, informacija apie galimą grėsmę vaikui ar tyrėjui.


  1. Vėliau Tau reikės pateikti ir rašytinį patvirtinimą, todėl jį rengiant svarbu atminti:
  1. 168.Jei gali padaryti sužeidimų nuotraukas, jos gali būti labai pravarčios tyrimui. Tokia informacija yra labai naudinga, jei vaiko sužeidimai (nubrozdijimai ar sumušimai) gali išnykti ar pakisti iki specialisto apžiūros.
  2. 169.Medikai rengiantys pranešimą, gali pasinaudoti (jei tik tokia yra ) kūno schema ar ją patys nubraižyti pažymėdami sužeidimų vietas ir aprašyti jų pobūdį (įdrėskimai, paburkimai, paraudimai, sulaužyti kaulai. Profesionalo mediko pateiktas aprašas gali būti įtraukta į tyrimo medžiagą.
  3. 170.Nemedikas neturi raginti vaiko nusirengti tam, kad galėtų įsitikinti, kad vaiko apibūdinti pažeidimai tikrai egzistuoja ir kad vėliau panaudotų savo pranešimo parengimui. Apžiūrai jie turėtų vaiką nukreipti pas profesionalius medikus.
  4. 171.Be savo paties pastebėjimų apie sužeidimus, surašyk viską, ką vaikas pasakojo. Detalus užrašymas kai pateikiamos kaip galima tikslesnės vaiko frazės ir konkretūs žodžiai, yra labai vertinga pranešimo dalis.

Galima pasinaudoti specialia pranešimo forma.

Skambink telefonu Nr…….

Jei linija užimta, palauk ir skambink dar kartą, kol būsi sujungtas ir atsilieps darbuotojas; arba kol išgirsi paliudijimą, kad Tau bus paskambinta...

Atsiliepusiam asmeniui pasakyk, kur planuoji būti kelių valandų laikotarpyje ir pasakyk savo tel. Nr., iš kuriuo dabar skambini, ar bet kokį kitą Nr. kuriuo Tave būtų galima pasiekti, jei prireiktų vėliau.

Visada labai svarbu kaip galima greičiau pastebėjus, pranešti apie įtariamą prievartos ar nepriežūros atvejį. Geriau nelaukti savo darbo pabaigos, nes paprastai ir linijos tuo metu yra labiausiai užimtos.

Sujungus su karšta linija turi pateikti visą informaciją, kurią pats pamatei ir išgirdai iš vaiko.

Kad sklandžiai pateiktum informaciją, būtent šiuo metu prireiks tavo užrašų, todėl turėk juos po ranka.

Kai budintis darbuotojas atsiliepia, jis prisistato, nurodydamas savo vardą (ir pavardę). Būtų labai naudinga užsirašyti pareigūno vardą, kad galėtum vėliau žinoti, su kuo kalbėjai (nesidrovėk pakartotinai paklausti, jei nenugirdai).

Pranešk savo įstaigos direktoriui ar jo deleguotam asmeniui


PRANEŠIMAS APIE ĮTARIAMĄ SMURTĄ (PAVYZDINĖ FORMA)

Informacija apie Jus

Vardas, pavardė:

Organizacijoje užimamos pareigos:

Informacija apie kitas su šiuo atveju susijusias organizacijas:

Jūsų santykis su potencialia auka:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Informacija apie vaiką/jaunuolį(-ę)

Vardas, Pavardė:

Amžius:

Adresas:

Su kuo vaikas/jaunuolis gyvena?

Informacija apie atvejį

Kodėl susirūpinote: ar buvote smurto liudininkas, ar turite įtarimų?

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Ar kaltinimą (pranešimą) pateikė kiti asmenys? Ar vaikas pats pranešė apie smurtą?

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Incidentų data, laikas ir vieta:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Susirūpinimo/pareikšto kaltinimo pobūdis:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Jūsų pastebėjimai (pvz., vaiko emocinė būsena, fiziniai įrodymai):

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Tiksliai užrašykite ką sakė vaikas ir ką sakėte Jūs:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Kita svarbi informacija (pvz., neįgalumas, kalba):

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Ar yra įsitraukę kiti vaikai? Ar jie žino apie incidentą?

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Ar pranešėte apie tai tėvams ar globėjams, ar kokiai nors vaiko teisių apsaugos institucijai?

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Jei taip, užrašykite pranešimo datą ir laiką:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Asmenys, kuriuos informavote:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Duoti patarimai:

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Veiksmai, kurių imtasi:

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………


INFORMACIJA ARBA ATMINTINĖ GYVENTOJAMS, IR SU VAIKAIS SUSIJUSIEMS EDUKOLOGAMS, STOVYKLŲ AUKLĖTOJAMS, BŪRELIŲ VADOVAMS KĄ DARYTI, KAI SUŽINO APIE VAIKO GALIMAI PATIRIAMĄ SMURTĄ?

Daugelis įstaigų, (pavyzdžiui, mokyklos, darželiai ir kt.) turi vidaus teisės aktus, kuriuose apibrėžti kriterijai ir terminai, pagal kuriuos atsakingi specialistai imasi veiksmų įtardami galimą vaiko teisių pažeidimą.

Taip pat, pažymime, kad

  1. 172.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-625 patvirtintose Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų
  2. 173.bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1- 362/V-936/V-464/1V-495 patvirtintame Bendro darbo su šeimomis tvarkos apraše yra įvardyti kriterijai ir veiksmai, kurių turi imtis atsakingas specialistas, įtaręs galimą vaiko teisių pažeidimą.
Dalintis