Drezdenas – 100 metų Dvasinių pratybų

HohenEicheno namams – 100 metų: gera dirva geriausiems dalykams

„Vargu ar galima įsivaizduoti geresnę vietą rekolekcijų namams!“ Taip laiške Saksonijos princesei Marijai Imakulatai (Maria Immaculata) savo nuomonę išsakė 1921 m. lapkritį HohenEichene apsilankęs t. Augustinas Bea, SJ, tuometinis Aukštutinės Vokietijos jėzuitų provincijolas. Marija Imakulata buvo paskutinio Saksonijos karaliaus brolienė. 1921 m. HohenEicheno namus ji padovanojo Jėzaus Draugijai, paliudydama tarnystę savo mylimai Saksonijos tėvynei ir, kad atsikrausčius jėzuitams, būtų išgelbėta daug sielų. Laimingo atsitiktinumo dėka ji gavo dovanų namą ant Elbės šlaito – visas kompleksas tobulai tinka rekolekcijoms pagal Ignaco Lojolos tradiciją.


Šaltinis labirinte

Štai jau 100 metų Drezdeno Hosterwitze, ant Elbės šlaito netoli Pilnitzo pilies, jėzuitai vykdo šių namų steigėjos pavedimą. Jubiliejiniams 2021-iesiems metams pasirinkome šūkį „Gera dirva geriausiems dalykams“, remdamiesi Ignaco Lojolos žodžiais, pasakytais apie rekolekcijas, kad jos yra „geriausia, ką aš šiame gyvenime galiu išmąstyti, išjausti ir suprasti; ką kiekvienas žmogus galėtų panaudoti sau ir kokį vaisių galėtų nešti kitiems, būdamas jiems naudingas“. Taip pat dėl to, kad daugelis rekolektantų kaskart patvirtina, kad HohenEichenas „yra puiki dirva“ rekolekcijoms. „Taip gera čia būti! Dar tik kylant į HohenEicheną prisipildė mano širdis“, – sako dažnas čia atvykęs rekolekcijų dalyvis. Išties, kylant į viršų atsiveria naujos erdvės ir vaizdai, o aukšti ir seni parko medžiai bei vingiuoti takeliai atveda į kiemą su labirinto akmeniu. Labirinto viduryje trykšta šaltinis. Išorinė aplinka atitinka rekolekcijų kelią, kelią į vidų iki centro – iki jėgų ir gyvenimo šaltinio.


Rytų Vokietijos laikais – niša mainams

Rekolekcijos nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau 1946-aisiais programos vėl buvo siūlomos ir, palyginti su prieškariu, kilo didžiulis susidomėjimas. Vienu metu paklausa buvo tokia didelė, kad ne visuomet buvo įmanoma atsiliepti į visas užklausas. Neįmanoma pervertinti HohenEicheno namų svarbos Rytų Vokietijos laikais. Visuomenėje, kurioje sistemingai buvo slopinama laisvos nuomonės raiška, šioje vietoje, be rekolekcijų, buvo siūloma vieta konferencijoms, čia žmonės galėjo laisvai kalbėti ir stiprinti savo tikėjimą. Šiuo laikotarpiu taip pat vyko bendradarbiavimas su kita Vokietijos puse. Moterys ir vyrai iš Vakarų Vokietijos slapta atvykdavo į Drezdeną, kad HohenEichene galėtų rengti rekolekcijų vadovus.


Impulsai ekumenizmui

Tuo pat metu, septintojo dešimtmečio pradžioje, prasidėjo ir ekumeninis bendradarbiavimas. Jaunų evangelikų teologų grupė domėjosi rekolekcijomis Katalikų Bažnyčioje. HohenEicheno namuose juos draugiškai priėmė. Vėlesniais metais susidomėjusiųjų ratas plėtėsi ir HohenEichenas daugeliui evangelinio tikėjimo krikščionių tapo dvasine tėvyne. Vienas iš jų – kunigas Christianas Schreieris, kurio iniciatyva Grumbache buvo įkurti Tylos namai: „HohenEichenas man yra labai svarbi vieta. Čia gavau impulsų savo gyvenimui, be kurių greičiausiai būčiau tapęs kitokiu žmogumi.“ Minėti rekolekcijų vadovų rengimo kursai, nuo pat pradžių vykę ekumenine dvasia, prisidėjo prie rekolekcijų veiklos tarp evangelikų. Šiandien reguliarus bendradarbiavimas su Grumbacho Tylos namais yra įprasta ekumeninio judėjimo dalis šioje vietovėje.


Gabalėlis dangaus žemėje

Nuo 2020 m. HohenEichenui vadovauja t. Albertas Holzknechtas, SJ, iš Pietų Tirolio, 2005 m. įstojęs į Austrijos jėzuitų provinciją. Taigi čia naujosios Centrinės Europos provincijos tarpvalstybinė bendruomenė jau yra tapusi tikrove. Ir net jei t. Holzknechtas Drezdene ilgisi savo mylimų kalnų, vis dėlto jis sutinka su t. Bea nuomone, kad tobulesnės vietos rekolekcijų namams negali būti! Arba, kaip sakoma viename svečių knygos įraše: „HohenEicheno namai yra gabalėlis dangaus žemėje.“

Dalintis