T. Carlos G. Vallés, SJ, svarsto, kaip sąžinės peržvalga padeda daryti sprendimus kasdienybėje. Straipsnis perpublikuojamas iš žurnalo „Kelionė“, 2022 m. Nr. I (21).
Kartą būrelis draugų susitikome dvasingai pasikalbėti, ir kažkas pasiūlė, kad kiekvienas pasidalintų kokiu nors konkrečiu pavyzdžiu iš savo patirties, kaip gyvenime suranda Dievo valią ir priima sprendimus. Susitikime viešpatavo pasitikėjimas, laisvė, draugiškas artumas, norėjome vieni iš kitų pasimokyti ir pasisemti įkvėpimo gyventi Dvasioje, tad nuoširdaus pasitikėjimo atmosfera skatino atverti sielos dalykus. Taip galiausiai tikrai pasimokėme vieni iš kitų. O mane tą popietę nustebino štai kas: nesitikėjau, kad taip mažai praktikuojame įžvalgos meną, kad daugeliui žmonių laisvo pasirinkimo erdvė yra labai siaura, o sąmoningai Dvasioje priimami sprendimai daugumos gyvenime užima menką vietą, net jei kalbame apie sąmoningus ir pasišventusius Dvasioje gyventi žmones. Šią išvadą priėjau per tą susitikimą pastebėjęs, kad beveik visi, dalindamiesi pasirinkimo patirtimis, pasakojo tik apie svarbius gyvenimo momentus, ypatingas aplinkybes ir sunkius apsisprendimus, kai klausimo rimtumas ir svarba privertė juos galvoti, melstis ir įžvalgiai apmąstyti.
Žinoma, pasakodami apie svarbius atvejus siekėme geriau nušviesti pasirinkimo temą, tačiau visgi mane stebina ir liūdina tai, kad per ilgą dalinimąsi mintimis ir patirtimi niekas nė neužsiminė apie apsisprendimus ir Dievo valios ieškojimą mažuose dalykuose, kasdienėse smulkmenose, įprastoje gyvenimo rutinoje ir virtinėje kuklių įvykių, sudarančių mūsų būtį. Atrodo, lyg dvasios pasirinkimai būtų it demokratiniai rinkimai, priklausomai nuo konstitucijos vykstantys kas ketverius ar penkerius metus – ypatinga ir iškilminga proga, kuriai ilgai ruošiamasi ir negailima pastangų, o po to reikia atsipūsti, kol neišvengiamai ateis kitas kvietimas į rinkimų apylinkę. Tokį liūdnoką įspūdį man sukėlė tos dienos pasidalinimai. Tokia padėtis kelia susirūpinimą.
Tikra tiesa, kad kruopščiausiai renkamės svarbiomis progomis. Be abejonės, taip ir yra. Tačiau renkamės ir menkomis progomis, apie ką daugelis pamiršta ir vėliau dėl to kenčia. Gyvenimas nėra sudarytas vien iš krizių, bet taip pat – ir daug labiau – iš kasdienių įvykių, kurie savo kukliomis alternatyvomis irgi skatina mankštinti dvasios galias be paliovos praktikuojantis paprastuose dalykuose. Nematau jokios prasmės dabar rašyti apie dideles krizes, nes kai tokia užklumpa, niekas neturi nei laiko, nei jėgų skaityti knygą. Priešingai nutinka praktikuojant kasdienio pasirinkimo meną – taip, jis svarbus, nes kiekviena diena atneša daugybę progų lavintis, be to, tai yra geriausias būdas pasiruošti kriziniam pasirinkimui, kai tokia akimirka užklups.
Smulkūs kasdieniai pasirinkimai kuria tikrus gyvenimo metmenis, sielos atmosferą ir dvasios tvirtumą; jie akimirka po akimirkos lemia vidinę laikyseną ir galiausiai sukuria nuolatinę būseną, kuri gyvenime ir yra lemtinga. Menas pasirinkti – tai menas gyventi, ir gyvename kiekvieną akimirką, nes kiekvieną akimirką pasirenkame. Tačiau tik nuo mūsų priklauso, kaip tai darome: rutiniškai, neįsisąmonindami, o gal dėmesingai ir apmąstydami. Tai ir lemia, koks bus mūsų gyvenimas: atbukinanti kartojimosi monotonija ar unikalus kūrybiškas kiekvienos akimirkos džiaugsmas. Visi mano apsisprendimai yra mano gyvenimas: tiek didelės dilemos, tiek mažos kryžkelės, herojiški pasiryžimai ir spontaniški pasirinkimai, dideli šuoliai ir maži žingsneliai. O mažų žingsnelių gyvenime yra daug daugiau nei didelių šuolių. <…>
