Pasninkas kaip kvietimas ir galimybė proveržiui, arba ką duoda pasninkas?

Kardinal Konig Haus dvasingumo ir ugdymo centro Vienoje direktorius t. Friedrichas Prasslis, SJ, į šių metų gavėnią kviečia pažvelgti ne kaip į atsisakymo, o kaip į apsivalymo procesą, kuris padeda išlaisvinti dvasią, kad suteiktum daugiau erdvės tiek savo giliausiems poreikiams, tiek kitiems žmonėms, tiek ir Dievui.

Noriu padrąsinti į pasninką žvelgti ne kaip į atsisakymą, o kaip į kvietimą viską pamatyti kitomis akimis: pasaulį, kitus žmones, save patį. Pasninkas yra kvietimas ir galimybė kūrybingam proveržiui, siekiant praplėsti horizontą, atpažinti daugiau sąsajų. Tai sąmoningas iššūkis, kuris galiausiai pasitarnauja pačiam žmogui. Kai gavėnią matau tik kaip sveikatinimosi laiką, kad atsikratyčiau antsvorio, tada jį galiu pasirinkti bet kuriuo metų laiku. Kai pasninkauju turėdamas mintyje Velykas, tada pasninkas nėra tik sveikatinimosi ar estetikos priemonė. Toks pasninkas gali tapti vidinio valymo procesu, padedančiu labiau išlaisvinti dvasią ir suteikti daugiau erdvės giliausiems tiek mano paties poreikiams, tiek kitiems žmonėms tiek ir Dievui.

Pelenų trečiadienį vėl prasideda ypatingas pasirengimo Velykoms laikas. Jis trunka 46 dienas, nes 6 gavėnios sekmadieniai neįskaičiuojami. Jie – lyg trumpos poilsio valandėlės, padedančios ištverti ir dėmesį kreipiančios į pasninko esmę. Pasninkas yra daugiau nei vien laikinas maisto atsisakymas. Kur kas svarbiau yra permąstyti savo pozicijas. Kur kas svarbiau – atsivertimas ir nauja pradžia. Šiuo ypatingu laiku mes kviečiami su meiliu dėmesingumu ir dideliu dėkingumu pažvelgti į savo gyvenimo pavykusius momentus, o taip pat sąžiningai pripažinti ir savo silpnybes bei klaidas, blogus įpročius ir priklausomybes. Svarbu ne kiek įmanoma daugiau ko nors paviršutiniškai atsisakyti, o iš naujo permąstyti ir sąmoningai apsispręsti atsisakyti kai kurių elgesio modelių ir įpročių, neigiamų įtakų, išorinio spaudimo, atpažinti blogus polinkius, juos atremti ir šitaip išmėginti naujas gyvenimo galimybes.

Svarbu išlaikyti atvirą žvilgsnį į savo būtinus poreikius ir giliausius ilgesius. Sąmoningas atsisakymas – tai galimybė užspaustą bendrystės, saugumo, pripažinimo ir meilės ilgesį atrasti iš naujo ir ieškoti kelių tuo gyventi. Kasdien tinkamai elgiantis su žmonėmis, dalijantis ištekliais, gyvenant solidariai, tarnaujant artimui ir jį atjaučiant, ši gyvenimo nuostata taps matomu liudijimu. Be tikrų poreikių ir giliųjų troškimų, kasdieniame gyvenime stengiantis būti dėmesingam santykiui su kitais žmonėms, gali labiau išryškėti ir ilgesys naujo, gilesnio santykio su Dievu. Šie dalykai ugdo mumyse pusiausvyrą ir pasitikėjimą savimi, o taip pat pasitarnauja mūsų sielos sveikumui. Šitaip mes vis geriau pastebėsime abejingumo spąstus,vis daugiau dėmesio skirsime savo aplinkai ir gyvenimo prasmei. Todėl linkiu mums visiems geros pradžios šiųmetei gavėniai ir daug kūrybingų proveržių kasdieniame gyvenime.

https://jesuiten.at

Nuotrauka: Unsplash - Thomas Vitali

Iš vokiečių kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ

Dalintis