Gavėnia

Jau II a. krikščionys rengėsi Velykų šventei dviejų dienų (Didžiojo Penktadienio ir Didžiojo Šeštadienio) pasninku. IV a. Romoje atsirado trijų savaičių pasirengimo Velykoms laikas, pradedamas “Laetare” (Džiaugsmo) sekmadieniu, o visuotiniame Nikėjos Susirinkime jau kalbama apie 40 dienų gavėnios pasninką.

Biblijoje 40 dienų yra išbandymo laikas. Jis primena Jėzaus pasninką dykumoje po Jo krikšto Jordano upėje (Mt 4, 2; Lk 4, 1-2), taip pat Mozės 40 dienų pasninką ant Sinajaus kalno (Iš 34, 28), Elijo pasninką keliaujant į Horebo kalną (1 Kar 19, 8), 40 dienų, kurias Dievas davė Nineviečiams atsiversti, 40 metų izraelitų klajonę dykumoje.

Iš kitų liturginių laikotarpių gavėnia ypač skiriasi pagrindinėmis atgailos, krikšto ir Kristaus kančios temomis. Be to gavėnioje naudojami violetiniai liturginiai drabužiai, negiedamas “Garbės himnas” ir “aleliuja”. Vatikano II Susirinkimas, nubrėždamas liturginės reformos gaires, pabrėžė abiejų gavėnios elementų – krikšto ir atgailos – svarbą.

“Dvigubas gavėnios laiko kaip krikšto priminimo arba pasirengimo jam ir kaip atgailos pobūdis, skatinantis tikinčiuosius uoliau klausytis Dievo žodžio bei atsidėti maldai ir šitaip nuteikiantis švęsti Velykų slėpinį, tebūnie aiškiau nušviestas liturgijoje bei liturginėje katechezėje” (SC 109).

Gavėnios prasmę gražiai apibendrina I Gavėnios dėkojimo giesmė:

“Kasmet maloningai kvieti mus gavėti, kad mes, tavo tikintieji, sąžinę apsivalę, džiaugsmingai lauktume šventųjų Velykų. Karščiau melsdamiesi, nuoširdžiau padėdami artimui, stropiau naudodamiesi atgimimo sakramentais, galime pasiekti Dievo vaikų malonės pilnatvę”.