Kodėl tapau jėzuitu?
Kunigystės ir vienuolystės pašaukimas yra slėpinys ir asmeninė patirtis. Savo pašaukimo istorijomis dalinasi tėvai jėzuitai.
A. a. Ladislovo Baliūno kunigo kelias
2010 m., minėdamas 25-erių metų Jėzaus Draugijoje sukaktį, taip apie savo pašaukimą kun. Ladislovas Baliūnas, SJ, rašė jėzuitų žurnale „Laiškai bičiuliams“.
Kunigo kelias
Kunigas. Juo žavėjausi jau ankstyvoje jaunystėje, nes gimtajame Pasvalio rajone dirbo ne vienas pavyzdingas kunigas. Pirmiausia – visų pamiltas, Kriklinių tėveliu vadintas jėzuitas Pranciškus Masilionis. Jo meilė Kristui, paprastumas, pasiaukojantis darbas traukė visus. Bažnyčioje jis pastebėdavo kiekvieną žmogų, o pro jaunesnį nepraeidavo jo nepakalbinęs. Nors niekada neragino tapti kunigais, jo pavyzdys man ir anksčiau už mane kunigystę pasirinkusiam broliui Feliksui buvo lemiamas.
Džiugino ir Krinčino kunigas Boleslovas Babrauskas, SJ, bei vėliau sutiktas kraštietis...
T. Gintaro Vitkaus SJ liudijimas
Meilė atėjo palengva
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolą t. Gintarą Vitkų, SJ, kalbina „Dialogo“ vyriausioji redaktorė Elena Tervidytė.
Papasakokite, kaip iš mediko tapote kunigu.
Iš radžių maniau studijuoti fiziką arba matematiką ir, greičiausiai, būti mokytoju. Bet mano sesuo studijavo mediciną, man patiko jos draugai, gyvenimo būdas. Tai turbūt ir nulėmė. Esu dėkingas Dievui už mediko patirtį.
Į mediciną įstojau iš pirmo karto, nors tada į šią specialybę buvo dideli konkursai. Turbūt esu gimęs po laiminga žvaigžde. 1976 m. Kauno medicinos institute (KMI, dabar – Kauno medicinos universitetas) vyko eksperimentas: turintieji vidurkį 4, 2 laikė du egzaminus, ir jei jiems pavykdavo surinkti 9 balus – kitų egzaminų laikyti nereikėjo. Man pavyko...
Jėzuito Eugenijaus Puzynios SJ liudijimas
Svajų ir realybės simfonija
Gimiau 1984 m. liepos 19 d. Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje negausioje keturių asmenų šeimoje, kurią sudarė tėtis, šiuo metu jau iškeliavęs amžinybėn, mama, vyresnėlis brolis ir aš, šeimos „pagrandukas“. Mūsų šeima buvo paprasta, kukli ir niekuo nesiskirianti nuo to meto šeimų. Tačiau kiekviena šeima vis dėlto turi ką nors ypatinga ir savita. Ir mano šeima turi savo istoriją, kuri, žinoma, darė ir visuomet darys įtaką mano gyvenimui. Čia, truputį įvykiams užbėgdamas už akių, randu geriausią progą padėkoti visiems namiškiams, o ypač mamai, už mano pašaukimą tarnauti Viešpačiui.
Pagrindinį išsilavinimą įgijau Klaipėdos Smeltės vidurinėje mokykloje. Mokydamasis devintoje klasėje, paragintas vienos tikybos mokytojos ir savo parapijos...