Kodėl tampama ar liekama jėzuitu?

Karl Rahner, SJ


Daugelis šiandien klaustų, kaip šiuolaikinis žmogus vis dar gali būti ar tapti jėzuitu. Į tokį klausimą kiekvienas jėzuitas galėtų atsakyti tik labai asmeniškai. Savo atsakymą į šį klausimą aš norėčiau pateikti visiškai paprastai, net jei jis ir nuskambėtų šiek tiek maldingai.

Aš nuolat matau daugelio šalia gyvenančių bendrabrolių pasirengimą nesuinteresuotai tyliai tarnystei, pasirengimą maldai, atsidavimą neperprantamam Dievui, ramiam priėmimui mirties, kad ir kokiu būdu ji ateitų, matau pasirengimą visiškai atsidavus sekti nukryžiuotuoju Kristumi.

Ir man visiškai nesvarbu, kokios vietos kultūros ar bažnyčios istorijos garbės reitinguose atiteks žmonėms, kurie vadovavosi šia Dvasia. Man taip pat nesvarbu, ar Ji yra atpažįstama ir kitose kaip nors pasivadinusių arba ne žmonių grupėse.

Svarbu, kad Dvasia būtų tarp mūsų. Aš galvoju apie brolius, kuriuos pats pažįstu: apie savo draugą Alfredą Delpą, kuris pareiškimą apie savo narystę Jėzaus Draugijoje pasirašė surakintomis rankomis; apie mokslininką, kuris, likdamas nežinomas šalies intelektualams, Indijos kaime padeda neturtingiems žmonėms išsikasti šulinius; apie tą, kuris ilgas valandas klausykloje įsiklauso į paprastų žmonių liudijimus apie skausmą ir kentėjimus, kurie yra daug sudėtingesni, nei atrodo žvelgiant paviršutiniškai.

Aš galvoju apie tą, kuris, užuot įvertintas ir pagerbtas kaip revoliucionierius, kartu su savo studentais Barselonoje buvo sumuštas policijos; apie tą, kuris kasdien tarnauja ligoninėje prie mirštančiųjų lovų, kol tas unikalus išėjimo anapus momentas tampa jo kasdiene rutina; apie tą, kuris kalėjime diena iš dienos, nesulaukdamas jokio dėkingumo, skelbia Evangelijos žinią ir yra labiau gerbiamas už tai, kad duoda cigarečių, nei už atnešamus Gerosios Naujienos žodžius; apie tą, kuris nematydamas jokio patvirtinimo ir sėkmės ženklo sunkiai dirba, kad bent keliems vyrams ir moterims įžiebtų nors mažą tikėjimo, vilties ir artimo meilės kibirkštėlę.


Pagal Why Become or Remain Jesuit

parengė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ

Dalintis