Jėzuitų tarnyba pabėgėliams - kas tai?

JRS – angl. Jesuit Refugee Service

„Paklausiu savęs, kaip elgtųsi Ignacas, matydamas mūsų laikų nelaimes: valtimis iš savo krašto bėgančius žmones, iš bado mirštančias minias Sacharoje, šiandieninius pabėgėlius ir imigrantus per prievartą [...]. Nesuklysime manydami, kad Ignacas mūsų laikais būtų elgęsis kaip mes“ (Jėzaus Draugijos generolas 1965–1983 m. Pedro Arrupe).

T. P. Aruppės atsakas buvo Jėzuitų tarnyba pabėgėliams, turėjusi koordinuoti ir plėsti tarp pabėgėlių jau dirbančių jėzuitų veiklą. Jis troško, kad jėzuitai sąžiningai globotų pabėgėlius ir drauge ieškotų būdų, kaip įveikti neteisybes, privertusias juos bėgti iš savo namų. Jo noras buvo sutelkti jėzuitų išteklius, kad lėšos atitiktų poreikius, pagrindinį dėmesį skirti apleistoms pabėgėlių grupėms, skatinti jėzuitų institucijas moksliškai domėtis pabėgėlių, kaip politinio ir socialinio reiškinio, priežastimis.

„Tai, kad egzistuoja didelė problema dėl pabėgėlių, supratome tada, kai tiesiog ant savo durų slenksčio Romoje susidūrėme su Eritrėjos ir Somalio pabėgėliais, – pripažino JRS tarnybos vadovas t. Mochaelio Campbell-Johnstonas, SJ. – Tad to paties pastato, kur šv. Ignacas ir jo bendražygiai padėjo 1538 m. bado aukoms, rūsyje įkūrėme Centro Astalli. Čia jie galėjo gauti maisto ir laikiną pastogę.“ Centro Astalli tebeveikia, kasnakt priglausdamas apie 300 pabėgėlių.

Kukliai pradėjusi, Jėzuitų tarnyba pabėgėliams smarkiai išsiplėtė. 2008-tųjų metų duomenimis, ji turėjo 295 darbuotojus, dirbančius visą darbo dieną, ir 105, kurie dirbo dalį dienos. Iš pirmųjų 62 buvo jėzuitai, 57 - kitų pašvęstojo gyvenimo institutų nariai, 176 - pasauliečiai. Be to, ir daugybė pabėgėlių padeda įgyvendinti jiems skirtas programas. Pačios programos vykdomos maždaug 50-yje šalių. Jos skirtos padėti pabėgėliams ir prieglobsčio ieškantiesiems pabėgėlių stovyklose, žmonėms, išstumtiems iš namų jų pačių šalyje, ir tiems, kurie ieško prieglobsčio miestuose.

Galime klausti, kodėl taip kukliai pradėta veikla tapo tokia sudėtinga. Akivaizdžiausia priežastis, be abejonės, ta, kad pradžioje buvo klaidingai manyta, jog tai trumpa krizė, kurią, kibus į darbą, galima greitai įveikti. 1980 m., kai rašė t. P. Aruppe, pasaulyje buvo maždaug šeši milijonai pabėgėlių ir dar keturi ar penki milijonai žmonių, išstumtų iš namų savo pačių šalyse. 1998 m. pabėgėlių jau buvo apie penkiolika milijonų. Daugelis buvo priversti likti ne savo namuose ir ne savo šalyse daug metų. Pabėgėlių reiškinys laikytinas ne įvykiu, bet nuolatiniu būviu.

Nuolatos daugėjant pabėgėlių, JRS plėtrą galima traktuoti dvejopai: atsižvelgiant, pirma, į vietines pabėgėlių reikmes ir, antra, į pabėgėlių srautus sukeliančio pasaulio kintantį pobūdį.


Daugiau apie JRS veiklą rasite adresu: http://www.jrs.net/