Jėzuitų formacija


Jėzuitų ugdymas – visapusiškas, ilgai trunkantis ir tarptautinis. Jis susideda iš įvairių dvasinių, akademinių ir praktinių etapų, vyksta keliose skirtingose šalyse ir gali tęstis iki keliolikos metų. Konkretus ugdymo kelias parenkamas, atsižvelgiant į kiekvieno būsimo jėzuito biografiją, polinkius ir talentus, skatinant jų vystymą. Tokio plataus ir drauge gilaus ugdymo tikslas yra parengti jaunus vyrus veiksmingam Draugijos apaštalavimui įvairiose srityse.

Toks ugdymo kelias būdingas kiekvienam, įstojusiam į Draugiją nebaigus filosofijos ir teologijos studijų. Konkretus ugdymas priklauso nuo į naujokyną atsineštų patirčių, jėzuito amžiaus ir poreikių. Apie ugdymą tų jėzuitų, kurie, davę įžadus, po naujokyno pasirenka likti broliais ir nesiekti kunigo šventimų, taip pat būna sprendžiama ne pagal kokią nors schemą, bet individualiai.

Pirmasis jėzuitų ugdymo etapas yra naujokynas. Į jį patenka visi, oficialiai priimti į Draugiją. Naujokynas yra dvasinė laboratorija, kurioje tiriama, ar Draugija tinka naujokui ir ar naujokas tinka Draugijai. Naujokynas trunka dvejus metus. Vieną – sėslią – fazę naujokyno namuose keičia kita – veikli – fazė kitame mieste ar kitoje šalyje. Naujokyno namuose daug dėmesio skiriama dvasiniam gyvenimui, drauge su kitais mokomasi gyventi bendruomenėje, gilinamasi į Jėzaus Draugijos istoriją bei dvasingumą. Veiklioji fazė vadinama eksperimentu arba praktika, kurią atlikdamas naujokas išbando save įvairiose tarnystėse bei neįprastose situacijose. Viena iš tokių praktikų yra ir 30 dienų dvasinės pratybos. Visa naujokyno programa per maldą, bendruomeninį gyvenimą ir konkrečias patirtis brandina naujoką kaip asmenį ir rengia jį priimti sprendimą dėl vienuolinių įžadų antrųjų metų pabaigoje. Dabar Lietuvos jėzuitai siunčiami į naujokyną Niurnberge, Vokietijoje.

Davęs įžadus jėzuitų naujokas vadinamas scholastiku ir pirmiausiai studijuoja filosofiją. Priklausomai nuo studijų vietos ir asmeninių poreikių, studijos gali tęstis dvejus arba trejus metus. Filosofijos studijos padeda susipažinti su įvairiu laiku gyvenusių autorių įžvalgomis apie didžiuosius gyvenimo klausimus ir skatina kritinį mąstymą. Daug dėmesio skiriama refleksijai, kaip šios naujos žinios galėtų paveikti jėzuito dvasinį gyvenimą ir ateities apaštalavimą. Scholastikas gyvena bendruomenėje kartu su kitais studijuojančiais jėzuitais.

Po filosofijos studijų numatyta 2–3 metų darbo praktika, vadinama magisteriumu. Ši praktika atliekama vienoje iš jėzuitų institucijų (dažniausiai – mokykloje, universitete arba jaunimo sielovadoje), taip susipažįstant su konkrečiu veikliu jėzuitišku gyvenimu.

Vėliau – laikas teologijos studijoms. Jėzuitui jos padeda apmąstyti savo apaštalavimo patirtis, įsigilinti į Bažnyčios mokymą ir istoriją bei rengia jį diakono ir kunigo šventimams. Studijuojant taip pat gyvenama bendruomenėse su kitais jėzuitais, esančiais tame pačiame ugdymo etape.

Tapęs kunigu, jėzuitas imasi sielovadinės veiklos, bet jo ugdymas tuo nesibaigia. Po kurio laiko, atsižvelgiant į poreikius ir interesus, jėzuitui gali būti pasiūlytos papildomos specialiosios studijos, kurios jį parengia darbui konkrečioje apaštalavimo srityje.

Paskutinis ugdymo etapas vadinamas terciatu – tai yra „tretieji naujokyno metai“. Jų metu jėzuitas apmąsto visą iki tol įgytą patirtį, dar kartą atlieka 30 dienų dvasines pratybas ir įsitraukia į kokį nors pastoracinį arba socialinį darbą – atlieka dar vieną jėzuitišką praktiką. Po terciato jėzuitas duoda iškilmingus paskutiniuosius įžadus ir užbaigia oficialųjį jėzuito ugdymą.

Dalintis