​Laukiant tėvo Pedro Arrupės kanonizacijos

Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis t. Artūro Sosa Tarptautinės jėzuitų universitetų asociacijos susitikime Bilbao (Ispanija), kreipdamasis į 300 jėzuitų ir pasauliečių, paskelbė džiugią žinią: „Esame dar tik proceso pradžioje, tačiau Romos vikaras kardinolas Angelo de Donatis leido Romos vyskupijai pradėti šį beatifikacijos procesą.“

Tėvas Sosa apibūdino t. Arrupę kaip „tiesos žmogų, įsišaknijusį Kristuje ir atsidavusį misijai, kurios didžiausias stebuklas tas, kad šiandien esame čia“. Jis kvietė melstis dėl t. Arrupės bylos ir bendradarbiauti teikiant naudingą informaciją apie pamaldumą buvusiam Jėzaus Draugijos generaliniam vyresniajam.

„Didžiulis darbas – sudaryti 120 liudytojų sąrašą, ypač tų, kurie asmeniškai pažinojo tėvą Arrupę, – turi būti baigtas maždaug per metus“, – portalui Catholic News Service (CTN) liepos 13 d. sakė generalinis Jėzaus Draugijos postulatorius t. Pascual Cebollada.

Tėvas Cebollada, kuris prižiūri jėzuitų skelbimo šventaisiais procesus, taip pat surinks visus tėvo Arrupės raštus. Kai jis jau turės galimų liudytojų sąrašą ir visus raštus, formalią tėvo Arrupės skelbimo šventuoju bylą pradės Romos vyskupija, tai yra vyskupija, kurioje t. Arrupė mirė.

T. Cebollada sakė: „Galiu pasakyti, kad liudytojai bus iš įvairių vietų: iš Ispanijos, kur t. Arrupė gimė; Japonijos, kur jis pirmiausia buvo vyresniųjų pasiųstas; ir iš Romos, kur jis gyveno paskutiniais savo gyvenimo metais.“

T. Arrupė buvo dvidešimt aštuntasis Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis. Į Draugiją jis įstojo 1927 m., o kunigu įšventintas 1936 m. Vėliau kaip misionierius išvyko į Japoniją. Buvo jėzuitų naujokyno magistras Hirošimoje, kai 1945 m. JAV numetė atominę bombą, bemaž visiškai sugriovusią miestą. Prieš įstodamas į Draugiją, t. Arrupė studijavo mediciną, tad naujokyną pertvarkė į laikiną ligoninę. Ši patirtis giliai paveikė jo gyvenimą ir pasaulėžiūrą.

1958 m. t. Arrupė buvo paskirtas Japonijos jėzuitų provincijolu. 1965 m. 31-oji Draugijos generalinė kongregacija jį išrinko generaliniu vyresniuoju. Prancūzas jėzuitas Maurice Giuliani rinkėjus ragino: „Mums reikia generolo, turinčio visuotinę pasaulio gėrio viziją ir gebančio bendradarbiauti šio pasaulio išganyme.“ T. Arrupė atitiko šį apibūdinimą.

Būdamas generaliniu vyresniuoju, t. Arrupė drąsino savo brolius ir bendradarbius tarnystėje atkreipti dėmesį į Vatikano II susirinkimo kvietimą grįžti prie Draugijos šaknų ir pirmiausia rūpintis neturtingaisiais. 32-oji generalinė kongregacija (1974–1975) ketvirtu dekretu Jėzaus Draugijos misiją apibrėžė taip: „Tarnauti tikėjimui ir skleisti teisingumą.“

Viena reikšmingiausių t. Arrupės iniciatyvų buvo Jėzuitų tarnybos pabėgėliams (JRS) įkūrimas 1980 m., atsiliepiant į vietnamiečių pabėgėlių, vadinamų „laivų žmonėmis“, humanitarinius ir švietimo poreikius. Jis rašė: „Reikalinga ne tik medžiaginė pagalba. Jėzaus Draugija ypač kviečiama suteikti humanitarinį, švietėjišką ir dvasinį patarnavimą.“ Kitais metais buvo įkurta JRS Asia Pacific.

1981 m. rugpjūčio 7 d., skrisdamas iš Bankoko į Romą, t. Arrupė patyrė insultą. Kai jo gebėjimas kalbėti suprastėjo, 1983 m. atsistatydino iš generalinio vyresniojo pareigų, o 1991 vasario 5 d., sulaukęs 83 metų, mirė.

Vatikano žiniasklaidos tarnybai CNS t. Cebollada sakė, kad popiežių Pranciškų ir daugybę kitų jėzuitų toliau įkvepia t. Arrupės gyvenimas ir dvasingumas. „36-oje Jėzaus Draugijos generalinėje kongregacijoje popiežius Pranciškus ragino jėzuitus turėti pranašiškos drąsos vykdyti Dievo misiją. Tai apibūdina ir t. Arrupės lyderystę. Kaip generalinis vyresnysis, jis turėjo pranašiškos drąsos įgyvendinti Vatikano II susirinkimo paskelbtas reformas, nepaisydamas autoritetų ir įtakingų asmenų opozicijos. Jo dėmesys buvo sutelktas į tikėjimą, siekiantį teisingumo ir vedantį mus toliau.“

Iš anglų kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ

Šaltinis: https://jesuits.eu/news/744-pedro-arrupe-canonization-underway