Jubiliejinių metų „Jėzuitų misijai Lietuvoje – 450“ apžvalga

Jubiliejiniai metai buvo paženklinti Jūratės Kemeklytės-Bagdonienės sukurtu logotipu ir Kauno jėzuitų gimnazijos mokinės Darijos Kočiūnaitės piešiniu (ačiū už joms už kūrybingumą). Metų šūkis "Pažinti, pamilti, dalintis!" lydėjo visose veiklose ne tik organizatorius, bet skambėjo televizijoje, radijo laidose ir visuose susitikimuose.

Pirmiausia derėtų išskirti ir minėti bendro pobūdžio ir masiškesnius renginius. Metai prasidėjo Trijų Karalių šventės dieną, 2019 m. sausio 6-ąją, šv. Mišiomis Vilniaus, Kauno ir Šiaulių jėzuitų bažnyčiose. Po jų nuskambėjus sveikinimams ir linkėjimams džiaugsmingai dalintasi jėzuitiška sriuba (už jos receptą ačiū prof. Rimvydui Laužikui). Taip susitelkusios bendruomenės leidosi į jubiliejinių metų kelionę, kurios viršūnėmis tikriausiai būtų galima laikyti Draugijos generalinio vyresniojo t. Arturo Sosa lankymąsi Vilniuje ir Kaune (gegužės 4–5 d.) ir Lietuvos ignaciškosios šeimos susitikimą Kražiuose (rugsėjo 21 d.). Pirmasis sustiprino ryšį su pasauline Jėzaus Draugijos šeima ir įkvėpė misijai, o antrasis leido atnaujinti ir artimiau bei asmeniškiau išgyventi Lietuvos jėzuitų ir jų bičiulių tarpusavio bendrystę.

Šie trys metų įvykiai buvo patys svarbiausi Lietuvos jėzuitų ir jų bendradarbių bendruomenės „vidiniam“ gyvenimui. Ignaciškojo jaunimo susitikimas „Europos Magis 2019“ (liepos 23–31 d. Kaune) ir Europos jėzuitų alumnų susitikimas bei konferencija (rugsėjo 26–29 d. Kaune ir Vilniuje) suteikė gerą progą plačiau atverti Lietuvos patirtį Europai (ir atvirkščiai) Jėzaus Draugijos palydimų, ugdomų ar išugdytų asmenų rate. Kitais renginiais (konferencija „Dora lyderystė“ Šiaulių jėzuitų mokykloje balandžio 25 d., konferencija „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“ Vilniaus universitete gegužės 15 d., bėgimu „Magis“ Kaune birželio 1 d., Lietuvos jėzuitų mokyklų teatrų festivaliu Vilniuje spalio 25–26 d., Lietuvos jėzuitų mokyklų choru koncertu Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje gruodžio 6 d.) siekta Lietuvos visuomenėje plačiau paskleisti žinią apie jėzuitus, jų sukauptą patirtį, vykdomą misiją ir atliekamus darbus.

Nemaža dalis renginių, vykusių jubiliejiniais metais, nebuvo suplanuota iš anksto. Už juos reikia dėkoti įvairioms organizacijoms, bendruomenėms ir asmenims, kurių iniciatyva šie nepaprasti metai gerokai praturtėjo. Liepos 15 d. Šiauliuose t. Stasio Kazėno iniciatyva įamžintas žydų gelbėtojo t. Jono Borevičiaus atminimas; renginį organizavo Šiaulių krašto žydų bendruomenė. Jėzuitai ir jų senoji kolegija rugsėjo 20 d. buvo prisiminti Pašiaušėje (už šventę ačiū bendruomenės pirmininkei Linai Šavčenko), o Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras spalio 25 d. surengė konferenciją „Kražiai Lietuvos jėzuitų provincijos žemėlapyje“ (ačiū Linai Mikalajūnaitei, Vygantui Mažonui, Jurgitai Gelumbickienei). Koncertų ciklą „Jėzuitų kelias Šiaulių regione“ rugpjūčio–spalio mėn. inicijavo ir įgyvendino koncertinė organizacija „Saulė“ (ačiū Natalijai Borgerdt); jo metu jėzuitų pėdsakai prisiminti Šiauliuose, Joniškyje ir Lauksodyje. Renatos Marcinkutės-Lesieur rūpesčiu rugsėjo–gruodžio mėn. surengtas projektas „Fides ex auditu“ vilniečiams suteikė progos susipažinti su senąja Lietuvos jėzuitų muzika ir M. K. Sarbievijaus poezija bei išgirsti Jėzaus Draugijos būsimosios Centrinės Europos provincijos bažnyčiose Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Lietuvoje dirbančius bei koncertuojančius vargonininkus ir chorus. Projekto renginių metu Vilniuje prisimintas ir pagerbtas 75-metį šventęs buvęs Lietuvos jėzuitų provincijolas, vyskupas emeritas Jonas Boruta, o Rudaminoje (Lazdijų raj.), Želvoje ir Merkinėje paminėta XVII–XVIII a. ten dirbusių jėzuitų veikla (ačiū kun. Alfredui Nėniui, Žygimantui Buržinskui, Rasai ir Gintautui Povyliams bei Želvos bendruomenei). Žemaičių vyskupystės muziejus (ačiū Antanui ir Jurgitai Ivinskiams) gruodžio mėn. svetingai priėmė paskaitą apie jėzuitus Varniuose. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas spalio 17–18 d. Vilniuje surengė mokslinę konferenciją „Jėzuitai Lietuvoje: tarp kasdienybės ir amžinybės“ (ačiū Onai Dilytei-Čiurinskienei, Živilei Nedzinskaitei, Mintautui Čiurinskui ir kitiems Senosios literatūros skyriaus darbuotojams).

Metams baigiantis Vilniuje atidarytos net trys Lietuvos jėzuitų jubiliejui skirtos parodos – Vilniaus universiteto bibliotekoje (ačiū Brigitai Zorkienei), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (ačiū Agnei Zemkajutei ir Gitai Drungilienei) ir Lietuvos valstybės istorijos archyve (ačiū Neringai Češkevičiūtei). Šias parodas gražiai papildė ir po Lietuvą ir po JAV tebekeliaujanti populiarioji t. Antano Saulaičio paroda „Misijų stotelės“.

Renginių būta daug, o ar kas nors apčiuopiamo išliks ateičiai? Lietuvos jėzuitai pasirūpino nauju šv. Ignaco autobiografijos ir „Dvasinių pratybų“ leidimu bei Nicolaaso Sintobino SJ knygelės "Apie jėzuitus – ir nerimtai. Humoras ir dvasingumas" vertimu į lietuvių kalbą; pastarasis leidinys iš karto tapo tikru bestseleriu. Vilniaus universiteto biblioteka išleido parodos katalogą "Vieno pasaulio negana", o Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusios konferencijos medžiaga 2020 m. numatoma publikuoti 49-ajame „Senosios Lietuvos literatūros“ tome. Portalų "Etaplius.lt" (ačiū Oksanai Laurutytei) ir "15min.lt" (ačiū Karolinai Šarkaitei) vykdyti projektai tekstais, vaizdais ir filmukais papildė žinių apie Lietuvos jėzuitus aruodą; atskirai minėtinas LRT filmas "Ugnis ir paguoda" (ačiū Aleksui Matvejevui ir Ingridai Laimutytei). Jubiliejiniais metais taip pat pradėtas kurti virtualus Lietuvos jėzuitų istorijos žemėlapis ir startavo socialinio tinklo Facebook paskyra „Lietuvos jėzuitų istorija“.

Metams bėgant nutiko ir visai nesuplanuotų įvykių. 2019-aisiais pasirodė t. Antano Saulaičio knyga „Kaip pradėti tikėti?“ ir Dariaus Antanavičiaus bei Živilės Nedzinskaitės parengtas Kražių kolegijos XVII a. istorijos šaltinių, saugomų Jėzaus Draugijos Romos archyve, tomas; pastarojo rengėjai apdovanoti Kultūros ministerijos skiriama M. Mažvydo premija. Naujienų nestokojo ir jėzuitų istorijos, dailės ir architektūros paveldas. XVIII a. viduryje jėzuitų pastatydinta Lauksodžio šv. Aloyzo Gonzagos bažnyčia įrašyta į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą, iš Salako klebonijos sodo į Vilnių atgabenta Mikalojaus Lancicijaus memorialinė lenta, o Bažnytinio paveldo muziejus įsigijo šv. Stanislovo Kostkos vėliavos fragmentą. Vis dėlto svarbiausią staigmeną padovanojo pati Dievo Apvaizda, jubiliejinius metus vainikavusi žinia apie pirmojo istorijoje lietuvio jėzuito – arkivysk. Sigito Tamkevičiaus – paskyrimą kardinolu.

Parengė dr. Liudas Jovaiša


Dalintis