Antanas Saulaitis: nors valstybė atskirta nuo religijos, tikrovė - malonesnė

XVIII amžiaus pabaigoje Lietuvos jėzuitų provincijos, mokyklų ir misijų bibliotekos, archyvai buvo išbarstyti, kaip ir po Antrojo pasaulinio karo. Parodos Vilniaus universiteto bibliotekoje, Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir dabar ši Valstybės archyve leidžia piliečiams pamatyti tai, kas yra išlikę, primena mums didingą praeitį ir padeda dėkingai džiaugtis jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktimi.

Nesistebime, kad Valstybės archyve esama brangių ir įdomių rodinių, dokumentų. Nors oficialiai sakoma, kad valstybė atskirta nuo religijos, tikrovė – malonesnė. Nuo pat pradžių platus jėzuitų švietimo tinklas ugdė ir tebeugdo Lietuvos valstybės piliečius, stengdamasis į gyvenimą išleisti ir toliau lydėti sąmoningus, dorus, solidarius, veiklius Lietuvos žmones, dėmesingus taikai, teisingumui, vargdieniams, sugebančius teisingai veikti besikeičiančiais laikais ir aplinkybėmis.

Mokyklų, bažnyčių ir misijų remėjai – nuo kunigaikščių bei didikų iki miestiečių ir kaimiečių – žymūs geradariai šioje istorijoje ir laisvės, ir priespaudos metais. Ištekliais, darbu ir malda jie prisidėjo prie gyvo švietimo, šeimų, pilietiškumo, tautiškumo, religingumo ugdymo, lyg audinio visuomenei siūti.

Archyvo dokumentai parodoje ir dar gausesni saugyklose padeda labiau vertinti palikimą, grindžiantį tiek valstybės, tiek Bažnyčios ir jos padalinių organizavimąsi bei veiklą. Archyve randame save – savo protėvių pėdas, kilnių žmonių pramintus takus, nugalėtas kliūtis ir prisikėlimo ženklus po skaudžių kančių.

Lietuvos jėzuitai dėkingi Valstybės istorijos archyvui už šią bendraujančią ir bendradarbiaujančią parodą.

T. Antanas Saulaitis. Parodos "Jėzuitai Lietuvoje" atidarymas Lietuvos valstybės istorijos archyve 2019 m. lapkričio 14 d.

Neringos Češkevičiūtės nuotraukos

Dalintis