Daugiau apie Dvasines pratybas

Šv. Ignaco Lojolos dvasinės pratybos

Kas yra dvasinės pratybos?

Dvasinės pratybos arba rekolekcijos – tai laikotarpis, kai palikus visus įprastus darbus susitelkiama tik dvasiniam gyvenimui. Toks gilinimasis į save ir savo santykį su Dievu, laiko skyrimas vien dvasiniams dalykams turi senas tradicijas. Jėzaus pavyzdyje, kai jis pasitraukė į dykumą ir keletą naktų praleido melsdamasis, galima įžvelgti krikščioniškųjų rekolekcijų pagrindą.

Rekolekcijos būna skirtingos trukmės ir pobūdžio. Kai kurios tęsiasi tik dieną, o kai kurios net mėnesį (30 dienų rekolekcijas – dvasines pratybas – turi galimybę atlikti jėzuitų naujokai). Populiariausios yra savaitgalio ar savaitės trukmės rekolekcijos. Individualios rekolekcijos skirtos žmonėms, kurie Dievui skirtą laiką nori praleisti vienumoje melsdamiesi, medituodami, skaitydami, mąstydami. Dažniausiai rekolekcijoms vadovauja patyręs dvasios vadovas, kuris padeda rekolekcijų dalyviui, parinkdamas apmąstymų medžiagą, padėdamas apmąstyti patirtį ir išgyvenimus.

Jėzuitai, skirdami didelį dėmesį savo dvasiniam augimui, dažnai organizuoja dvasines pratybas pavieniams asmenims ar grupėms. XVI a. Ignaco Lojolos parašytos Dvasinės pratybos ir šiandien yra puiki medžiaga dvasiniams vadovams susipažinti ir supažindinti kitus su ignaciškojo dvasingumo principais. Ignaciškasis dvasingumas pagrindinį dėmesį sutelkia ne į teorinę, bet į praktinę patirties sritį. Anot šv. Ignaco, „dvasinėmis pratybomis vadiname kiekvieną būdą, kuris parengia ir nuteikia sielą pašalinti iš savęs visus netvarkingus polinkius, o juos pašalinus, ieškoti ir rasti dieviškąją valią bei taip tvarkyti savo gyvenimą, kad būtų naudinga sielos išganymui“ (Dvasinės pratybos, 1). Iš tiesų Dvasinės pratybos labai konkrečiai ir praktiškai stengiasi sužadinti vaisingą dvasinį gyvenimą, ugdyti vienybę su Dievu. Anot šv. Ignaco, Dievo veikimas Kristuje ir valia konkretaus asmens atžvilgiu gali būti Dievo tiesiogiai apreikšti. Jie taip pat gali būti atpažinti iš dvasinės paguodos ir sielvarto patirčių, arba, siekiant didesnės Dievo garbės, protu įvertinus įvairius pasirinkimus.

Dvasinių pratybų struktūra

Kas yra dvasinės pratybos? Pasak Ignaco, dvasinės pratybos yra „kiekvienas būdas tirti sąžinę, medituoti, kontempliuoti, melstis žodžiu ir mintimis bei kitokia dvasinė veikla“ (DP, 1).

http://www.jezuitai.lt/tl_files/vaizdai/Dvasines%20kryzius.jpg

Dvasinių pratybų tikslas

„Dvasinės pratybos skirtos nugalėti pačius save ir sutvarkyti savo gyvenimą taip, kad jokių sprendimų nenulemtų netvarkingi polinkiai“ (DP, 21). Dvasinės pratybos – tai būdas eiti Jėzaus nurodytu keliu, sekant juo pačiu: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta“ (Mt 6, 33). „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11, 28).
Dvasinės pratybos padeda atpažinti Dievo valią ir ją pasirinkti, t. y. savo valią suderinti su Dievo valia; visada rinktis Dievą, kuris yra už viską svarbesnis; pataisyti ir atnaujinti savo gyvenimą, sekant vien Kristumi.

Ignaco metodas

Į dvasines pratybas įsitraukęs žmogus seka Kristumi Ignaco pasiūlytu būdu, pagrįstu jo paties patirtimi. Šis būdas – tarsi dvasiniai rėmai, padedantys pamažu judėti link Dievo. Šioje kelionėje palydi Šventasis Raštas ir dvasinė patirtis.

http://www.jezuitai.lt/tl_files/vaizdai/Dvasines%20seima.jpg

Dvasinių pratybų suskirstymas

Pradžia ir pagrindas
Tikslas: suprasti Dievo didybę ir meilę, atsiskleidžiančią per visos kūrinijos, o svarbiausia – per mano sukūrimą; atsiliepti į Dievo kvietimą; suprasti, kad mano gyvenimo tikslas yra garbinti, šlovinti Dievą ir jam tarnauti, per tai išgelbstint savo sielą.

Pirmoji savaitė


1. Nuodėmė
Tikslas: gauti tikro gailesčio ir ašarų dėl savo nuodėmių malonę ir suprasti, kad Dievas mane myli tokį, koks esu. Suvokiu, kad esu silpnas ir tik per Jėzų Kristų galiu atsiverti Dievo malonei.
2. Kristaus karalystė
Tikslas: suprasti, kad Kristus, nieko nepaisydamas, kviečia bendradarbiauti ir sekti juo, priimant jo neturtą, nusižeminimą ir kančią.

Antroji savatė


1. Kristaus gyvenimo slėpiniai
Tikslas: kad mano veiksmų motyvacija panašėtų į Kristaus, kad jį pažinčiau, pamilčiau ir besąlygiškai juo sekčiau; kad pasirinkčiau gyvenimo būdą pagal jo valią arba pataisyčiau dabartinį savo gyvenimo būdą.
2. Meditacija apie dvi vėliavas
Tikslas: suprasti, kad bendradarbiauti su Kristumi – tai priešintis mumyse ir pasaulyje veikiančiam blogiui; atsiskirti nuo visko, kas trukdo visiškai sekti Kristumi.
3. Trys žmonių tipai
Tikslas: gauti malonę ryžtingai pasirinkti sekti Kristumi tokiu būdu, kuriuo jis mane kviečia, kad ir kaip sunku būtų.
4. Trys nuolankumo laipsniai
Tikslas: užsidegti tokia meile Kristui, kad norėčiau būti su juo visur – net išgyvendamas jo nusižeminimą, neturtą ir kančią.

Trečioji savaitė


Kristaus kančia
Tikslas: stiprinti meilę Jėzui ir užuojautą jo kančiai, iš meilės trokšti nueiti su juo visą kančios kelią iki kryžiaus mirties.

Ketvirtoji savaitė


1. Prisikėlimas
Tikslas: kontempliuoti prisikėlusį Kristų ir kryžiuje įžiūrėti pergalę; gyventi prisikėlimo džiaugsmu ir ypatinga vidine ramybe; trokšti sekti Kristumi jo Bažnyčioje.
2. Kontempliacija meilei pasiekti
Tikslas: nuolat ir visur atpažinti Dievo kvietimą, ieškoti ir rasti Dievą visur ir visada; kad viskas padėtų susitikti Dievą ir leistų su juo bendrauti.

Pagal M. Cowan, J. C. Futrell „Bendrakeleiviai malonėje“. Vadovėlis šv. Ignaco dvasinių pratybų vadovams. Vilnius, Jėzuitų ekonomo tarnyba, 2002.

Dalintis