Dvasinės autobiografijos rašymas II dalis

Vinita Hampton Wright


Siejant su Dvasinėmis pratybomis, vienas svarbiausių dvasinės biografijos rašymo tikslų yra mūsų praeityje atpažinti Dievo veikimą, jo malones ir dovanas mums.

Jeigu atlikote pirmosios dalies pratimą, vadinasi, peržvelgę reikšmingas savo gyvenimo istorijos žaizdas ir nuodėmes patyrėte gailestingumą, atleidimą, pagalbą ir gydymą. Šie procesai tęsiasi. Jie gali užtrukti ilgai, kol įvyks visiškas išgydymas. Tačiau jūs bent jau pradėjote savo praeitį matyti gydančioje Dievo malonės šviesoje. Tai padeda su didesne laisve imtis antrosios dalies pratimų.

Rašymo pratimas #1

Prašyk, kad Šventoji Dvasia vestų tave per prisiminimus.

Maldingai apmąstyk savo gyvenimą etapais. Skirk laiko, leisdamas iškilti ankstyvos vaikystės prisiminimams. Prašyk Šventosios Dvasios parodyti, kur Dievas buvo arti tavęs ir kaip veikė per džiugius įvykius, malonius santykius, tavo talentus, mėgstamus užsiėmimus ir t. t. Taip daryk apmąstydamas kiekvieną savo gyvenimo tarpsnį. Tai gali atlikti gana greitai, kaip peržvalgą. Arba kiekvienos dienos maldai galima paeiliui pasirinkti vis kitą gyvenimo etapą.

Rašydamas pastabas apie savo atsiminimus, per daug nesijaudink dėl faktų, tokių, kaip datos, įvykių seka, tikslios vietos ir panašios detalės. Atmintis yra gana subjektyvi ir daugeliu atvejų literatūriniu požiūriu nepatikima. Stenkis užrašyti, kaip priėmei tai, kas įvyko. Kaip tą įvykį prisimeni? Kaip tada jauteisi? Kaip jautiesi dabar?

Žodžius ar frazes, apibūdinančias Dievo artumą, jo dovanas ir malones, užrašyk taip, kaip gali, pvz.: mane apėmė didelė ramybė ir dėkingumas; anuomet mes praleidome nuostabią dieną; aš vis dar norėčiau tai pavaizduoti piešiniu; ta draugystė man padėjo žengti pirmyn ir t. t.

Maldą užbaik taip ar panašiai: Šventoji Dvasia, mes kartu atvėrėme šią malonėmis apdovanotą mano istorijos dalį. Padėk man prisiminti ir iš tikrųjų dėkoti už gautas dovanas. Padėk man pamatyti, kaip jos ir toliau pasitarnauja mano gyvenimui.

Rašymo pratimas #2

Peržiūrėdamas užrašus apie gautas dovanas ir patirtas malones, pakviesk Jėzų prisėsti kartu. Kai su juo kalbėsiesi, prašyk, kad tavo mintims ir įžvalgoms vadovautų Šventoji Dvasia.

Pasirink kurį nors vieną momentą – dovaną ar malonę – ir su Jėzumi apie jį kalbėkis. Pradžiai pateikiame keletą pasiūlymų:

  • Viešpatie, manau, kad būtent tai išgyvenau, kai atsitiko šitas dalykas...
  • Kartais aš nepastebėdavau, koks laimingas buvau ir kokias dovanas gaudavau. Dėkoju tau už šią mano istorijos dalį. Padėk iš jos semtis jėgų dabar. Parodyk žmones, kurie buvo kartu su manimi tuo malonės laikotarpiu ir kuriems turėčiau padėkoti. Ir jeigu įmanoma šį malonės laiką kaip nors pratęsti šiandien, vadovauk man. Tegul gautų dovanų prisiminimas atveria man akis šiandienos dovanoms.
  • Aš vis dar nesuprantu, kaip ir kodėl tada Dievas buvo arti manęs. Anuomet būčiau norėjęs geriau tai suvokti, bet žinau, kad tu matai mano augimo ir sąmonėjimo procesą. Dėkoju tau, kad tada mane priėmei tokį, koks buvau, su tuometiniu mano suvokimu. Padėk man dabar priimti save tokį, koks buvau anuomet, ir tai, kaip keičiausi. Žvelgdamas atgal kaltinu save, kad buvau nepakankamai brandus, tačiau aš brendau ir mokiausi būtent taip, kaip tu numatei.
  • Jėzau, prašau, pasakyk, ką manai apie visa tai. Padėk man savo gyvenimą, savo praeitį matyti taip, kaip tu matai.


Dabar vėl užrašyk tą pačią savo istorijos dalį, jau peržiūrėtą kalbantis su Jėzumi.

Užbaik dėkodamas už gautas dovanas bei malones ir už nesiliaujantį Dievo dosnumą.


https://www.ignatianspirituality.com/writing-spiritual-autobiography-as-it-relates-to-the-spiritual-exercises-part-2/

Iš anglų kalbos išvertė Vidmantas Šimkūnas, SJ

Dalintis