Ar žinojai, kad ir nuobodžios maldos yra geros?

Billy Critchley-Menor, SJ


Šv. Kryžiaus Jonas kontempliaciją apibūdina kaip „paslėptą ir slėpiningą, ramų ir mylintį Dievo įsiliejimą“. Jono įžvalgą, kad malda dažnai yra paslėptas ar slaptingas procesas, mes linkę priimti santūriai. Kad mūsų malda lieka paslaptyje net nuo mūsų pačių, atrodo beveik nelogiška. Ar mūsų artėjimui prie Dievo nepasitarnautų žinojimas, kad jis į mus įsilieja, su mumis bendrauja ir komunikuoja?

Aš esu toli gražu ne vienintelis žmogus, nusivylęs malda, kurios metu „niekas nevyksta“. Iš tikrųjų apie tai nuolatos girdžiu žmonių pasidalijimuose apie jų dvasinį gyvenimą. Savo maldą mes norime patirti panašiai kaip ir visa kita – produktyviai. Norime ją užbaigti pojūčiu, kad kažką nuveikėme, kažko išmokome, buvome pastūmėti pirmyn, kad gerai panaudojome laiką.

Šie troškimai lieka nepatenkinti, kai maldos vaisiai nuo mūsų būna paslėpti. Tačiau labai lengva juos – tariamus pasiekimus, pamokas ar produktyvumo pojūtį – tiesiog susigalvoti arba kildinti iš maldos, kad prablaškytume šiurpinančią išvadą, jog Dievas tyli.

Svarbu pastebėti, kad Jonas šį kontempliacijos apibrėžimą pateikia savo knygoje „Tamsioji naktis“, kurioje aprašo skaudų Dievo nutolimą. Šį visišką jo pasislėpimą ir slėpiningą maldos prigimtį jis skaudžiai patyrė šiuo ypatingu dvasinio gyvenimo laikotarpiu. Žinoma, yra metas, kai, mums atsivėrus Dievo veikimui, jis uždega mūsų širdis tikėjimu, viltimi ir meile, ir galime būti tikri, kad tai jo darbas. Kaip tik tai šv. Ignacas turi mintyse, kalbėdamas apie paguodą.

Tačiau tenka pripažinti, kad kur kas dažniau, nei norėtume, mūsų kontempliacija yra kaip tik šis slaptas Dievo įsiliejimas. Todėl mes lengvai galime imti maldą ar dvasių atpažinimą laikyti labiau funkcionaliu nei santykio dalyku, jį labiau sieti su rezultatais nei su meile.

Dar viena priežastis, kodėl mūsų malda lieka paslėpta nuo mūsų, yra ta, kad jos vaisiai retai sutampa su tais, kurių tikėjomės. Dažnai mes viliamės atsakymų, garsų, ženklų, vaizdų, žodžių ar jausmų, kurie mums padėtų įžvelgti vieno ar kito dalyko prasmę. Į maldą žvelgiame kaip į kompasą, kad jis mums parodytų kelią.

Taip pat maldoje ieškome užtikrinimo ar patvirtinimo. Mes norime jausti Dievo artumą, kad žinotume, jog esame teisingame kelyje. Nors tai – visai natūralus ir žmogiškas troškimas, nebūtinai bus maldos teikiamas vaisius.

Apie šią labai natūralią tendenciją ir paplitusį požiūrį sesuo Wendey Beckett rašė laiške draugui, paliesdama šaknis, iš kurių mūsų maldoje kyla produktyvumo troškimas, noras ko nors išmokti ar siekis išgyventi „dramą“. Ji rašo:

„[Dievas] įeina į gyvenimą tokį, koks jis yra. Ir ateina kaip tik taip. Jei Dievo ieškome tam tikruose modeliuose ar formose, gauname tik nuotrupą. Tau natūraliai kyla noras Dievo atėjimą romantizuoti. Tu sieki bent jau šventumo garbės pojūčio. O Dievas sako: ‘Ne, aš negaliu savęs duoti nepilnai. Negaliu savęs duoti tokiu būdu, kuris pats suteiktų pagrindą. Tad nieko romantiško, gražaus ar kaip nors dramatiško. Nieko, kuo galėtum iš tikrųjų remtis, nes pagrindą suteikia tik Dievas’.“

Sesers Wendy mokymas papildo šv. Kryžiaus Jono kontempliacijos apibrėžimą. Ji sako, kad mes maldoje trokštame dramos, ekstravagantiškumo ar tiesiog ko nors konkretaus ir aiškaus. Tačiau, anot sesers Wendy, mūsų malda negali išpildyti šio troškimo. Dėl to mes turime išmokti priimti „buvimą tokį, koks yra“, nes jame slaptingai glūdi Dievas. Ji kviečia pasiduoti tokiam buvimui ir pasitenkinti ta nuobodžia, slaptinga tyla, kuri užima didžiąją maldos laiko dalį.

„Tikra dovana bus juntama išvis kaip ne dovana“, – rašo tėvas Iainas Matthew knygoje „The Impact of God“.

Kartą mano dvasios palydėtojas pasakė, kad nuobodi malda yra gera malda. Tačiau mūsų ego nelengva rasti atramą nuobodžioje maldoje. Nedaug padeda ir sesers Wendy paaiškinimas, kodėl turėtume būti tokia malda patenkinti.

Dievo tyla ir malda, kurioje „niekas nevyksta“ iš tikrųjų gali atrodyti skaudi ir paini. Tačiau gali ateiti didžiulė ramybė, atsisakius malda siekti rezultatų ar melstis puoselėjant lūkesčius būti produktyviam.

Kai leisiesi, Dievas pamažu tave laikys vis tvirčiau.


https://thejesuitpost.org/2020/09/did-you-know-bor...

Iš anglų kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ

Dalintis